Ką pasako tokios užsieniečių sudaromos formos kaip "valgu" ar "žinėjau"?

LTStraipsnyje analizuojamos užsieniečių, kalbančių lietuviškai kaip antrąja kalba (K2), sudarytos lietuvių kalboje neegzistuojančios veiksmažodžių formos. Atskiriant okazines klaidas išsamiau analizuojamos tos formos, kurios rodo lietuvių K2 tarpukalbės sistemos formavimąsi. Tikslinėje kalboje vartojami formantai, pvz.: -u, -a, -o, -(i)au, ė, randami sudarytose lietuvių kalboje neegzistuojančiose formose ir nagrinėjama, kaip lietuvių K2 sistema formuojasi tokiu būdu semdamasi iš tikslinės kalbos išteklių palaipsniui integruodama skirtingus elementus. Straipsnyje analizuojama kalbinė medžiaga, surinkta iš septyniolikos skirtingų gimtųjų kalbų ir skirtingo lygio lietuvių K2 kalbėtojų, todėl sistemiškumas stebimas ne tik vieno kalbėtojo kalboje, bet nustatyta ir universalių elementų, būdingų daugeliui, kurie įsisavina lietuvių kalbą. Trumpai apžvelgiant ir veiksmažodžių kamienų tipo galimą įtaką, aptariami veiksniai, lemiantys konkretaus formanto greitesnį ar sudėtingesnį įsisavinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antrosios kalbos įsisavinimas; Lietuvių K2; Netaisyklingai sudaromos formos; Psicholingvistika; Veiksmažodžio įsisavinimas; Lithuanian L2; Non-existent verb forms; Psycholinguistics; Second language acquisition; Verb acquisition.

ENThis paper focuses on Lithuanian L2 verb forms that do not exist in the target language. The data is drawn from the Lithuanian L2 corpus and includes spontaneous speech data by 17 speakers of different L1s and all three acquisition varieties (pre-basic, basic and post-basic). The non-existent verb forms make only a small part of the overall verb forms used, however, when distinguished from occasional mistakes, the forms that indicate grammatical development that are analysed show notable systematicity among different speakers. Five distinct and most frequent formants are analyzed in detail, namely -u, -a, -o, -(i)au, ė, that are used by several speakers with seemingly similar function. The analysis reveals specific functions and discusses different factors that have an effect on the acquisition of these formants. In many cases frequency is an important factor, however, with formants -u and -ė transparency and regularity seem to have a stronger effect and thus facilitate the acquisition. Formant -a, being nearly the most common and extremely multifunctional (i.e. rather unmarked), is incorporated into the system firstly as part of the base form and holds this position till a very advanced stage of Lithuanian L2 acquisition. Verb stem type also has an effect with the regularly suffixed verbs being acquired the easiest, while the mixed type and the primary ones cause many difficulties for the speakers. Overall, the systematicity discovered shows the creative structuring of the interlanguage that only occurs more actively in the post-basic variety of acquisition. [From the publication]

• Can we repeat what we do not say in L2? / Jogilė Teresa Ramonaitė. Taikomoji kalbotyra. 2020, 14, p. 164-182.
• Do I need want to speak? Foreigners in a “small” language country / Jogilė Teresa Ramonaitė. Journal of Baltic studies. 2020, vol. 51, no. 1, p. 35-50.
• Sakytinės lietuvių kalbos iššūkiai: įvardžių variantai iš antrosios kalbos įsisavinimo perspektyvos / Jogilė Teresa Ramonaitė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (19 p.).