LTAutoriaus pozicijos raiška gana plati ir kontroversiška tema tirta skirtingais aspektais. Buvo analizuota gimtakalbių ir negimtakalbių vartosena (Hyland 2002, Callies 2010, McCrostie 2008, Natsukari 2012, Herriman 2007, Taki & Jafarpour 2012, Lancaster 2011, Neff et al. 2004), sakytinė ir rašytinė kalba (Biber 2006), aptartas disciplininis (Maroko 2013, Dzung Pho 2013) ir kalbos kintamasis (Carter-Thomas and Chambers 2012), skirtingi autoriaus raiškos būdai (Sayah & Hashemi 2014), tačiau mažai dėmesio skirta Lietuvos studentų anglų kalba rašytų tekstų tyrimui (žr. Burneikaitė 2008, 2013). Bandymų apžvelgti žanro ar institucinio kintamojo svarbą autoriaus pozicijos raiškai lietuvių studentų rašytuose tekstuose anglų kalba trūkumas paskatino atlikti šį tyrimą. Straipsnyje siekiama aptarti vieną iš svarbiausių lingvistinių priemonių autoriaus pozicijos raiškai (Burneikaitė 2013:154), asmens žymiklius, universiteto studentų anglų kalboje. Vienas iš reikalavimų studentų rašto darbams – akademinio registro vartojimas. Nors akademiniam registrui būdingas objektyvumas tradiciškai būdavo pasiekiamas autoriui tarsi atsiribojant nuo teksto ir „pasislepiant“ už beasmenių ar pasyvinių konstrukcijų, šiuolaikinėje literatūroje pabrėžiama, kad norėdamas įgyti skaitytojo pasitikėjimą, autorius turi vertinti tekstą, prisiimti atsakomybę ir tapti matomu (Hyland 2002). Literatūroje dažnai minima negimtakalbiams studentams būdinga skirtingiems žanrams būdingų normų nepaisymo problema (Breeze 2007) gali lemti gimtakalbiams nebūdingą asmens raiškos vartoseną. Tekstynų tyrimui naudoti skirtingų žanrų (rašinys, pasiūlymas, kursinis darbas), kalbos lygio (pirmas ir trečias/ ketvirtas kursai) ir skirtingose institucijose (Vilniaus ir Vytauto didžiojo universitetai) anglų kalba parašyti lietuvių studentų darbai.Gimtosios kalbos kintamojo reikšmingumui nustatyti naudotasi lygintinais gimtakalbių anglų studentų tekstynais. Kiekybinio tyrimo rezultatai atskleidžia skirtingą kintamųjų svarbą ir tolesnės analizės poreikį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmens žymikliai; Autoriaus matomumas tekste; Besimokančiųjų tekstynai; Studijuojančiųjų tekstynai; Learner corpora; Person makers; Person markers; Writer visibility.
ENThe present paper seeks to analyse person markers, which refer to “the use of first person pronouns and possessive adjectives” (Hyland 2014(1999), p. 104), in university learner English. Students are constantly encouraged to aim at academic register, one of the features of which is an attempt at objectivity. While this could be achieved by using an impersonal style, "writers gain credibility by projecting an identity invested with individual authority, displaying confidence in their evaluations and commitment to their ideas" (Hyland 2002, p. 1091). Writers, therefore, have to find the right level of balance between invisibility and visibility in their work. Person markers, as one of the most important linguistic means to create authorial presence (Burneikaitė 2013), being subjected to genre constraints, pose numerous problems to non-native students who have repeatedly been characterised as lacking in awareness of genre conventions and having problems with formal register (Breeze 2007). Though the topic of authorial stance has been researched widely, there has been little analysis of Lithuanian learners’ English data (cf. Burneikaitė 2008, 2013). In addition, no research has been found that analysed genre or institution variables in the use of person markers in Lithuanian undergraduates’ writing. This shows a need for the present study, which focuses on genre, language proficiency, institutional, and L1 variables. The data for the study was retrieved from a number of corpora representing non-native (Lithuanian) and native (English) university students’ language. The results indicate different roles of the variables in the explicit expression of authorial stance by person markers. [From the publication]