Kalbančios, dainuojančios upės: Maironis - praamžės tradicijos dainius. §38-39
LTStraipsnį sudaro knygos „Maironis – praamžės tradicijos dainius“ du skyriai. Knygoje nagrinėjamos Maironio poezijos (lyrikos) sąsajos su lietuvių, baltų, indoeuropiečių ir kitų senųjų tradicijų archajiškais, archetipiniais mitiniais vaizdiniais. Kadangi kartkartėmis tenka priminti viename ar kitame knygos skyriuje jau aptartus dalykus, tai paranku, regis, ir atskirose publikacijose palikti jų numeraciją tokią, kokia ji yra knygoje, nepernumeruojant kaskart nuo §1. Penki straipsniai šios knygos pagrindu jau skelbti: tai „Maironis ir senoji tradicija“1, apimantis knygos §1–11, 15, 19, 21, 28, 33; „Dieviškoji daina“2, atitinkantis knygos §40; „Maironio mįslė“3, neatitinkantis jokio knygos skyriaus, o kiek giliau nagrinėjantis §46 užsimintą vieną atskirą atvejį; „Verpiamos, audžiamos dainos ir žosmės“ (knygos §42–45)4 ir „Dausų regėtojas“ (§47)5. Šįsyk – kalbančio Nemuno ir archajiški (praamžiai) besiliejančios, tekančios kaip upė kalbõs, dainos vaizdiniai.
ENThe object of the article consists of the lyricism of the Lithuanian poetic patriarch, Maironis, which has already been discussed by the author, from different angles, in a few previous articles. The goal is to show its deep ties with ancient Lithuanian and, even deeper, Indo-European tradition (poetics, folklore, mythology, religion). This time, the image of “speaking” or “singing rivers” in Maironis’ poetry, and also in ancient Lithuanian and some other ancient mythopoetic traditions, is discussed. The image is connected to the well known metaphor of the streaming, flowing speech or song. Close to this image is also the one of the “mute river”, which, particularly, lies at the base of the etymology of the biggest Lithuanian river Nemunas (the root nem- / mem- “to be mute”) described by Maironis as telling some secrets about the past to be understood only for the one who would recall in their heart the ancient Lithuanian spirit and dignity.
