Pietizmas Kristijono Donelaičio aplinkoje ir jo atspindžiai "Metuose"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pietizmas Kristijono Donelaičio aplinkoje ir jo atspindžiai "Metuose"
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2015, Nr. 1, p. 16-30
Keywords:
LT
Apšvieta; Donelaitis; Kristijonas Donelaitis; Mažoji Lietuva; Pietizmas; Poema „Metai“; Prūsija; Religinės pažiūros; 18 amžius.
EN
Donelaitis; Enlightenment; Kristijonas Donelaitis; Lithuania Minor; Pietism; Poem „The Seasons“ (Metai); Prussia; Religious beliefs; XVIII c..
Summary / Abstract:

LTApie K. Donelaičio pasaulėžiūrą ir pietizmo idėjas „Metuose“, kaip ir apie pietizmą Mažojoje Lietuvoje, išsakyta daug prieštaringų nuomonių. Donelaičiui šis judėjimas buvo gerai pažįstamas, bet jis nė karto nėra apie jį užsiminęs. K. Donelaitis kartais pavadinamas pietistu dėl pietistams priskiriamų etinių vertybių, kurios nuo seno buvo būdingos ir lietuvininkams. Literatūrologai Donelaičio pažiūras paprastai sieja su Apšvietos idėjomis bei sinkretizmu. Pietizmas XVIII a. Mažojoje Lietuvoje gerokai skyrėsi nuo pirminio XVII a. pietistų sąjūdžio Prūsijoje, kuris rėmėsi mistikų darbais, nesureikšmino dogmų ir buvo itin visuomeniškas. Lietuvininkai pietistai Mažojoje Lietuvoje pasižymėjo religiniu asketiškumu, priešiškumu Apšvietos idėjoms ir lietuvių liaudies kultūrai, atsiribojimu nuo visuomenės, jos kultūrinio bei politinio gyvenimo. Donelaičiui studijuojant Karaliaučiaus universitete sklido naujos filosofinės idėjos, vyko intensyvios pietistų ir jų oponentų kovos. Kunigaujant Tolminkiemyje pietizmą puoselėjo beveik vien kolonistai zalcburgiečiai, kuriems pastorius Donelaitis nebuvo palankus. Religingiausių poemos „Metai“ personažų Selmo ir Pričkaus nuostatos bei elgsena prieštarauja XVIII a. dominavusioms pietistų pažiūroms, savo kalboje Selmas kritikuoja, net demonizuoja kolonistų skleidžiamą religinį mokymą. Šių personažų laikysena bei poelgiai sietini ne su pietistų pažiūromis, o veikiau su monarcho valdomos Liuteronų bažnyčios religiniu ir socialiniu mokymu, diegusiu darbštumą, dievobaimingumą, nuolankumą, paklusnumą, kas būrus lietuvininkus vedė į rezignaciją ir nutautimą. Kiti personažai – Donelaičio poziciją atstovaujantis poemos pasakotojas ir Lauras išreiškia lietuvišką (panteistinę) pasaulėjautą ir pažiūras, kurioms būdingas sinkretizmas ir ryški humanistinė orientacija. [Iš leidinio]

ISSN:
0236-0551
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/67351
Updated:
2019-11-19 06:19:10
Metrics:
Views: 409    Downloads: 29
Export: