Lietuvių choreografinio folkloro klasifikavimo raida ir problemos

LTStraipsnio objektas – lietuvių choreografinio folkloro klasifikacijos. Tikslas – apibendrinti įvairių klasifikacijų ypatumus, nustatyti jų pranašumus ir trūkumus, bendrumus ir skirtumus lyginant su kitų šalių patirtimi. Straipsnyje analizuojama lietuvių choreografinio folkloro klasifikavimo raida nuo pat ankstyviausių (M. Davainio-Silvestravičiaus, M. Grigonio, K. Dineikos) iki pastaraisiais dešimtmečiais jau įsitvirtinusios žanrinės klasifikacijos – sutartinių šokiai, šokiai, rateliai, žaidimai. Dabartinę klasifikaciją pateikė skirtingi autoriai (J. Lingys, L. Sauka, K. Poškaitis, E. Morkūnienė), tačiau nurodė skirtingus atskirų žanrų apibrėžimus ir pavyzdžius (ypač nesutapo K. Poškaičio ir E. Morkūnienės nuomonės dėl ratelių ir žaidimų žanrus skiriančių požymių). Tyrinėjamos dabartinės lietuvių choreografinio folkloro klasifikacijos sąsajos su liaudies terminija ir rusų choreografinio folkloro klasifikacija, aptariamos kitose šalyse sukurtos klasifikacijos, neretai grindžiamos visiškai kitokiais principais. Pagrindinė išvada: dabartinė lietuvių choreografinio folkloro klasifikacija kelia nemažai klausimų ne tik dėl skirtingo jos pagrindinių grupių požymių apibūdinimo, bet ir dėl kai kurių žanrų pavadinimų, vartojamų terminų pagrįstumo. Daugiausia abejonių kelia tiesmukas lietuviškų ratelių prilyginimas slavų chorovodams, ratelio termino taikymas ir eilėmis, voromis ar kita ne rateline forma atliekamiems choreografinio folkloro kūriniams, siekis griežtai atriboti ratelių žanrą nuo žaidimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Choreografinis folkloras; Klasifikacija; Ratelis; Ratelis-žaidimas; Sutartinė; Sutartinės šokis žanras; Šokis; Žaidimas; Žanras; Choreographic folklore; Circle dances; Classification; Dances; Games; Genre; Lithuanian choreographic folklore; Sutartine; Sutartinės dances.

ENThe article studies the development of classification of Lithuanian choreographic folklore from the earliest attempts to the genre classification that became popular in the last decades – sutartinės dances, dances, circle dances, games. The modern Lithuanian choreographic folklore classification is often compared with the old folk terminology. Classification created in other countries is also discussed, often based on entirely different principles. The main conclusion: classification of modern Lithuanian choreographic folklore raises many questions on the names and definitions of some genres, the validity of the terms used. Most doubts are raised by the comparison of Lithuanian circle dances (Lith. rateliai) with the Slavic chorovodai, the application of the term ratelis to folkloric pieces performed in another form, the aim to strictly keep the genre of rateliai away from games (Lith. žaidimai). It is offered to search also in Lithuania for new ways to systematise Lithuanian choreographic folklore. One of the possible new methods of classification: 1) meaningful (ritual) movements and actions; 2) solo dances; 3) group dances and games; 4) dance and play sutartinės; 5) paired (or threesome) dances; 6) quadrille dances. [From the publication]