LTStraipsnyje aptariami lietuvininkų šokiai, užrašyti XIX–XX a. Mažosios Lietuvos teritorijoje – Klaipėdos krašte ir Karaliaučiaus krašto dalyje (dabar – Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje). Siekiama išanalizuoti lietuvininkų etninės choreografijos šokių žingsnių ir susikabinimų ypatumus. Pasitelkti analizės, retrospekcijos, rekonstrukcijos metodai, lauko tyrimai. Išvados: XIX–XX a. lietuvininkų šokiams buvo būdingas paprastasis, pristatomasis, bėgamasis, apvalciaus, polkos ir valso žingsniai. Dažnas buvo vienos kojos pakėlimas ir žingsnių derinys kulnas–pirštai. Lietuvininkų etninėje choreografijoje dažnas susikabinimas; valsui pakėlus rankas į viršų buvo mėgstamas susikabinimas lankeliu. Tik šiame regione žinomi šokio susikabinimai – rusnietiškai, ketiškai, džigeliškai. Jie greičiausiai atėjo iš vokiečių liaudies šokių, prigijo Mažojoje Lietuvoje ir tapo lietuvininkų etninės choreografijos savastimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė choreografija; Liaudies šokiai; Lietuvininkai; Šokiai; Žingsniai ir susikabinimai; Ethnic choreography; Ethnic choreography: dances; Folk dances; Prussian Lithuanians; Prussians Lithuanians; Steps and joining of hands.
ENThe object of the present article is the dances of the Prussian Lithuanians described in the territory of the Lithuania Minor - Klaipėda region and a certain part of Königsberg (current Kaliningrad Oblast) - in the 19th– 20th c. The aim of the paper is to analyse the peculiarities of the steps and joining of hands in the Prussian Lithuanian choreographed dances. The methods of the paper: analysis, retrospection, reconstruction, field study and summary. Conclusions: simple, simple chasse and running steps were characteristic of the older Prussian Lithuanian dances in the 19th–20th c. Waltz and polka steps were prevailing in the dances recorded later in the 20th c. The lifting of one leg and a heel-toes step combination were very common for the dances of that period. Joining hands is very usual in the ethnical choreography of the Prussian Lithuanians - lifting up and joining hands for waltz and interlocking in a circle was very common. The following types of joining hands were characteristic of only this region: rusnietiškai, ketiškai, džigeliškai. Most likely they originated from German folk dances, were adopted by the Prussian Lithuanians and became an inseparable part of their dances. The negative attitude of gatherings towards the folk customs, folk song and dance is one of the major reasons for the decline of ethnic dances among Prussian Lithuanians. [From the publication]