LTLietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo 1543 m. privilegija buvo įtvirtinta praktika, pagal kurią Vilniaus miestiečių testamentai turėdavo būti įrašomi į miesto knygas. Ankstyviausi žinomi tokie testamentai datuojami XVI a. pirmąja puse. Didelė dalis XVI–XVII a. Vilniaus miestiečių testamentų neišliko dėl XVII a. negandų – 1610 m. Vilniaus gaisro ir Maskvos kariuomenės okupacijos 1655–1660 m. Todėl itin svarbu identifikuoti ir suregistruoti išlikusius XVI–XVII a. Vilniaus miestiečių testamentus. Šiame leidinyje pateikiamas 1546–1700 m. laikotarpio Vilniaus miestiečių testamentų katalogas. Jame iš viso suregistruoti 248 testamentai. Absoliuti dauguma jų saugoma Lietuvos valstybės istorijos archyve, Vilniaus magdeburginio teismo (f. 22) ir Vilniaus magistrato (f. 23) fonduose. Vilniaus miestiečių testamentų paieškos atskleidė, kad jie XVI–XVII a. būdavo įrašomi ne tik į Vilniaus miesto institucijų, bet ir į įvairias kitas aktų knygas. Be to, šiuos testamentus galima aptikti ne tik Lietuvos valstybės istorijos archyve, bet ir įvairiuose kituose archyvuose bei bibliotekose. Tokią situaciją lemia tai, kad Vilniuje naujaisiais laikais egzistavo įvairios jurisdikcijos. Tik dalis į šį katalogą įtrauktų Vilniaus miestiečių testamentų sulaukė istorikų dėmesio. Kataloge pateikiami pagrindiniai duomenys: testamento sudarymo data, testatorius, testamento šaltinis, signatūra ir/arba duomenys apie publikacijas, kalba, duomenys apie testamento originalą ir kitas kopijas, istoriografijoje pateikiami duomenys.