Avenues for peer development in cross-subject teams

LTKonkurencinga universiteto aplinka reikalauja, kad mokymo specialistai veiksmingai atliktų savo dvejopą vaidmenį kaip pedagogai ir kaip mokslininkai. Nors pripažinti mokslo protai yra atvirai ir plačiai vertinami, jų mokymo metodika gali būti abejotina, o tai ilgainiui ne tik susilpnina studentų motyvaciją ir mažina dėstytojo profesinę savigarbą, bet ir trukdo vykdyti augančius tinkamos tarpkultūrinės mokymosi aplinkos kūrimo reikalavimus. Be to, dalykų specialistams siūloma peržiūrėti savo mokymo programas ir imtis dirbti pagal metodiką, skatinančią integruotą dalyko ir užsienio kalbų mokymąsi (IDKM). Jie turi visapusiškai įsisavinti užsienio kalbų mokymo metodus, kad galėtų juos tinkamai taikyti. Abiejose mokymo situacijose iš dalykų specialistų tikimasi, kad jie jaus vidinį poreikį bendradarbiauti su užsienio kalbų specialistais, kurie tradiciškai labiau domisi pažangiomis metodinėmis naujovėmis. Šiame straipsnyje aptariama IDKM projekto, įgyvendinto Vilniaus universitete, patirtis ir analizuojami būdai, kaip IDKM dalykų specialistai galėtų produktyviai bendradarbiauti neoficialioje aplinkoje. Kadangi IDKM aplinkybės, kuriose dalykų profesionalai dirba mokyklose ar universitetuose, turi daug paralelių, todėl šiame straipsnyje yra apibendrinti stebėjimo, kaip bendradarbiavimo mechanizmą būtų galima taikyti įvairiose situacijose, rezultatai. Stebėjimo ir diskusijų rezultatai rodo, kad abipusiškai naudingai bendradarbiavimo praktikai mažiau kliūčių būtų vidurinėse mokyklose. Ten dialoginė tarpusavio stebėsena, kritinių epizodų analizės metodas, T-komandos arba abipusės kontrolės formos yra priimtinesnės, nes mokytojų bendruomenės nariai labiau susiję tarpusavyje ir linkę padėti vieni kitiems.O aukštosiose mokyklose pastebimas nenoras nutolti nuo tradicinės praktikos dirbti individualiai, tai leidžia manyti, jog turėtų būti taikomas išorinis spaudimas siekiant paskatinti našiai dirbti komandoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbas komandoje; Kūrybiškumas; Mokymo kultūra; Collaborative work; Creativity; Innovation; Professional intellect; Teaching culture.

ENThe current tendency to promote university teacher’s research capacities has long over-shadowed the demand for high-quality teaching and made educator’s human capital and professional intellect look insignificant and not appreciated. Moreover, though it is commonly recognised that co-operative strategic intelligence creates most of the professional intellect of an organization, some are dubious about the value of collaborative educator work in a university for the benefit of students and the reputation of the institution itself. The paper shares insights into how to boost the teacher’s confidence in self and others, and what affects such cultivated self-esteem would have in modern needs-based cross-cultural training environments. The reflections are based on the experiences in the CLIL project implemented by the Institute of Foreign Languages of Vilnius University, and comparisons are made regarding the purposes and ways of collaboration between subject and language teachers in secondary schools and universities. In addition, an analysis of the most interesting accomplishments and an overview of key learning experiences are shared for a development of similar projects in future. To place the experience in a broader context, observations are causally linked with the overall situation in higher education where a gradual shift away from conventional teaching methods to more unstructured, learner-centred programmes is being made. [From the publication]