Bilingualism: choices to be made

LTStraipsnis remiasi tyrimu, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia tėvų sprendimą ugdyti vaikų dvikalbystę. Šiame straipsnyje atskleidžiama, kad sprendimas siekti, kad vaikas mokėtų daugiau nei vieną kalbą ir ugdyti dvikalbystę nuo mažens, nepriklauso nuo aplinkos poveikio ar kalbinės terpės, kurioje auga vaikas, bet yra sąmoningo vaiko tėvų pasirinkimo rezultatas. Straipsnyje išskiriami trys pagrindiniai etapai planuojant vaiko kalbinį ugdymą: ikimokyklinės įstaigos (darželio) kalbinės aplinkos pasirinkimas, mokyklos kalbos (lingua franca) pasirinkimas ir tėvų sprendimas vaiko veikloje rasti vietos ir laiko neformaliai mokyti kalbos. Tyrimas taip pat parodė, kad tėvų požiūris į negimtosios kalbos mokymą taip pat priklauso nuo to, kokiai kalbinei grupei jie priklauso ir nuo jų išsilavinimo. Tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, kad, nepaisant teigiamo tėvų požiūrio į vaiko negimtosios kalbos mokymą, metodinių žinių stoka ir nepakankamas kitos kalbos mokėjimas trukdo arba riboja jų galimybes mokyti vaiką. Tėvų apklausa parodė, kad tie vaikai, kurių tėvai moko juos negimtosios kalbos, yra labiau motyvuoti ir daug labiau vertina žinių svarbą, jiems geriau nei jų bendraamžiams sekasi mokykloje. Todėl straipsnyje daroma išvada, kad nuodugnus vaiko kalbinės plėtros planavimas yra ne tik labai svarbus, bet ir reikalauja profesionalios mokyklinių įstaigų ir kalbos ugdymo specialistų paramos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvikalbystė; Gimtoji kalba; Kalbinis ugdymas; Mokymo įstaigos; Negimtoji kalba; Tėvai; Bilingualism; Linguistic development; Mother tongue; Non-native language; Parents.

ENThe present research focuses on parents’ decision to raise children with more than one language. Bilingualism in this article is considered to be not a result of environmental pressure or linguistic situation but the conscious choice made by the child’s parents. The article concentrates on three main steps in planning the child’s linguistic development: the choice of the language of pre-school (kindergarten) institution, the choice of the language of schooling, and parents’ choice to include non-formal language learning activities into the child’s daily routine. The research states that parents’ attitude towards teaching their children a non-native language depends on the linguistic group they belong to and their educational background. The results of the research confirm that lack of methodological knowledge prevents parents from or limits their ability to teach the child. The survey also proves that children whose parents do teach them non-native languages are more motivated and more successful at school than their peers. Therefore, careful planning of the child’s linguistic development is of primary importance and needs professional support from educational institutions. [From the publication]