Šeši maršrutai po medžiaginį ir dvasinį paveldą

LTRecenzijoje aptariama Irenos Vaišvilaitės knyga „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“, kurią išleido Baltų lankų leidykla 2017 m. Knygoje nubrėžiami šeši krikščioniškieji maršrutai – keturi pirmieji skiriami katalikiškajam (lotynų) Vilniui, po vieną – Rytų krikščionims (stačiatikiams, unitams, sentikiams) ir evangelikams. I. Vaišvilaitė nedėsto istorijos, bet, pristatydama vieną ar kitą šventovę, paaiškina jos sukūrimo peripetijas ir tolesnį likimą, iš fragmentų susidėliodama istorinį kontekstą. Pirmasis pasivaikščiojimas pradedamas nuo Katedros, kuri išaugusi ant keliasluoksnio istorinio pamato, pradedant hipotetine pagonių šventykla ar Mindaugo katedra. Per antrąjį pasivaikščiojimą gidė veda į Šv. Jono bažnyčią, įaugusią į senojo Vilniaus universiteto kompleksą. Trečiąjį pasivaikščiojimą autorė skiria pranciškoniškajam Vilniui, pasakoja apie vienuoliją. Ketvirtą pasivaikščiojimą po katalikišką Vilnių autorė skiria senosioms katalikiškoms vienuolijoms ir jų bažnyčioms. Penktasis pasivaikščiojimas skirtas Rytų bažnyčioms. Šeštasis pasivaikščiojimas po Evangelikų bažnyčias yra pats trumpiausias. Dėl kai kurių teiginių galima preištarauti ne tiek autorei, kiek mūsų valstybei – turto restitucija religinėms bendruomenėms buvo pernelyg plati, neatsižvelgta, kad šiandien religinis gyvenimas smarkiai susiaurėjęs. Knyga praturtina krikščioniškojo Vilniaus vaizdą, punktyrais nusibrėždama ir keliasluoksnį istorinį Lietuvos kontekstą.