Liuteroniškos giesmės keliai
LTStraipsnis skirtas 470-osioms pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo liuteroniškojo Katekizmo – leidybos metinėms bei Martyno Liuterio paskelbtų tezių ir reformacijos pradžios 500 metų sukakčiai paminėti. Jame aptariamas M. Mažvydo ir kitų lietuviškos raštijos pradininkų kultūrinis vaidmuo ir platesnis muzikinės kultūros kontekstas, susijęs su liuteroniškųjų giesmių rengimu. Pristatoma trumpa vokiškų giesmynų istorija ir gilinamasi, kodėl vokiški giesmynai buvo tokie svarbūs lietuviškos raštijos pradininkams. Aiškinama, jog iš Didžiosios Lietuvos kilę jaunuoliai, mokydamiesi vokiškose mokyklose, dalyvaudavo liuteroniškose pamaldose, todėl suprasdami giesmių turinį, mokėdami jų melodijas, vertėjai, giesmių parengėjai kur kas lengviau, sklandžiau sukūrė ankstyvosios lietuviškos bažnytinės lyrikos posmus. Pirmosiose lietuviškose knygose („Katekizmas“ ir „Giesmės krikščioniškos“) nurodyta net 13 iš Vilniaus apylinkių kilusių vertėjų. Manoma, jog lietuviai versdami vokiškas giesmes nesilaikė poetinių tekstų ir melodijų, todėl skirtumai tarp užrašytų giesmių melodijų ir jų atlikimo buvo labai dideli. Todėl nieko keisto, jog nėra žinomi kai kurių giesmių melodijų šaltiniai. Su natomis M. Mažvydas parengė šlovinimo himną „Te Deum laudamus“, kuris buvo giedamas visame krikščioniškajame pasaulyje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Maldos ir psalmės giedotos ne tik bažnyčiose, bet ir namuose, todėl liaudies dainas keitė religinės giesmės ar jų mišiniai.Reikšminiai žodžiai: Giesmės; Katekizmas; 16 amžius; 17 amžius; Martynas Lutheris; Mažvydas; Reformacija; Catechism; Lithuanian XVI-XVII c. history; Martin Luther; Mažvydas; Psalms; Reformation; Songs.
