Antroji Lietuvos valstybės okupacija

LTSakoma, kad istorija pasikartoja du kartus – „pirmą kartą kaip tragedija, antrą kaip farsas“. Artėjant Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ar Liepos 6-osios minėjimams, tikėtina, ne vienas asmuo, kiek menkiau įsigilinęs į Lietuvos istoriją, stebisi, kodėl švenčiamos trys valstybingumo šventės. Jei tikėsime, kad skaičius trys turi mistinės galios, ir pasikliausime tautos išmintimi, bylojančia, kad trečias kartas nemeluoja, vadinasi, 1990 m. Kovo 11-ąją Lietuva savo nepriklausomybę atkūrė visiems laikams. Bet jeigu nepriklausomybės vėl netektume, kaip atsitiko 1795 ir 1940 m., tai irgi būtų trečias kartas. Lietuva jau du kartus lyg paukštis Feniksas pakilo iš okupacijos pelenų. Bet ar pavyktų trečią kartą?. [parengta pagal anglišką santrauką]

ENHistory is said to repeat itself, “the first time as tragedy, the second time as farce.” Observing the festivities of February 16, March 11, and July 6, anyone who is not particularly interested in the history of Lithuania may wonder why there are three dates devoted to celebrate the country’s statehood. If we fall for the mysticism behind the number three or the common wisdom which tells us that the third time’s a charm, we could conclude that, on March 11, 1990, Lithuania’s independence was restored ineradicably as it was the third time we announced our statehood. But should we lose our independence again, like we did in 1795 and in 1940, this would also happen for the third time. Twice has Lithuania, like Fenix, risen from the ashes of occupation. Would we be able to succeed a third time?.