Aliutė Mečys ir György’s Ligeti’s : vienos operos istorija
LTLietuvoje mažai žinoma apie dailininkės ir scenografės Aliutės Mečys ryšius su šiuolaikinės muzikos atstovu, vengrų kilmės kompozitoriumi Gyorgy’u Ligeti ir tiesioginę Aliutės įtaką kompozitoriaus operai „Didysis siaubūnas“ (Le Grand Macabre), kurios pirmajam pastatymui Stokholme (1978) ji sukūrė kostiumus ir scenografiją. Aliutė dalyvavo operos kūrimo procese. Opera stebina radikalumu, nebūdingu kompozitoriaus muzikiniam mąstymui. Menininkus siejo abipusė meilė, kūrybinės įtakos, panaši trauminė patirtis. Aliutės tapybinis braižas, turintis stiprų egzorcistinį aspektą, pastūmėjo Ligeti sukurti manifestinio pobūdžio veikalą. Menininkai tose šalyse, kuriose gyveno, jautėsi svetimi, neturintys šaknų, traumuoti Antrojo pasaulinio karo baisumų. Abiejų menininkų biografijas paženklino panašios vaikystėje. Patirtos traumos. Aliutės potraukis pasakoms, raganų personažams, Gyorgy’o domėjimasis mitais ir fantastiniais kraštais turėjo gilumines šaknis. Opera sukonstruota tarsi abiejų menininkų kūrybos stilistinė simbiozė, pagrįsta žmogiškųjų afektų ekspresija, potraukiu kaukėms ir marionetėms. Operos personažai funkcionuoja būtent kaip kaukės ir marionetės. Operoje vyrauja dvi temos – meilė ir archetipinė Paskutiniojo teismo bei mirties baimė. Operoje atsiranda specifinė jungtis tarp dvasiškai suluošintų, hibridinių Aliutės personažų ir muzikinio fono, kuris kartu yra ir stilių mišinys, ir plati garsinių afektų paletė. Du egzilio paženklinti menininkai susitiko ne tik fizinėje, bet ir archetipinėje, ne tik realioje, bet ir metaforiškoje erdvėje.Reikšminiai žodžiai: Aliutė Mečys; Dailė; Djerdis Šandoras Ligetis; Egzilis; Gyorgy Ligeti; Muzika; Opera; Opera Le Grand Macabre; Opera „Didysis siaubūnas“; Operos genezė; Scenografija; Stilistinė simbiozė; Aliutė Mečys; Exile; Fine arts; Genesis of the opera; Gyorgy Ligeti; Gyorgy Shandor Ligeti; Music; Opera; Opera "Le Grand Macabre"; Opera Le Grand Macabre; Scenography; Stylistic simbiosis.
