Dalyvavimu grįstas vietos bendruomenių vystymas ūkininkų socialinės atsakomybės kontekste

LTEvoliucionuojanti viešojo administravimo paradigma, atliepdama milžiniškais tempais besivystančios visuomenės interesus, vis didesnę reikšmę teikia dalyvavimui. Praktika patvirtino dalyvavimo ir įgalinimo vietoje pranašumus, formuodama dalyvavimu grįsto vystymo koncepciją, išryškinusią suinteresuotųjų svarbą bendruomenių vystymo procesuose, ypač kaimiškuosiuose regionuose. Tačiau mokslinėse diskusijose dalyvavimu grįstas vietos bendruomenių vystymas menkai tyrinėtas viešojo administravimo ir socialinės atsakomybės paradigmų sandūroje iš vienos svarbiausių regionuose veikiančių suinteresuotųjų grupių – ūkininkų – perspektyvos. Tad pagrindinis straipsnyje keliamas klausimas yra, kiek socialinės atsakomybės ūkininkai prisiima įtraukiant ir vystant vietos bendruomenes. Tyrimas grindžiamas pozityvistinės metodologijos nuostatomis. Atliekant teorinį modeliavimą, teoriškai apibūdintas ir paaiškintas dalyvavimu grįstas bendruomenių vystymas palaikant santykį su aktualiomis viešojo administravimo ir socialinės atsakomybės (SA) paradigmomis, išaiškinta ūkininkų SA raiškos būdų įvairovė įtraukiant ir vystant vietos bendruomenes. Atlikus empirinį tyrimą – reprezentatyvią Lietuvos ūkininkų apklausą – pateikta svarbiausių rezultatų apžvalga. Tyrimas atskleidžia, kad dalyvavimu grįstas vietos bendruomenių vystymas ūkininkų SA kontekste Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius: tarp penkių labiausiai paplitusių ūkininkų SA raiškos būdų įtraukiant ir vystant vietos bendruomenes, SA pamatiniai vertybiniai komponentai atsispindi menkai. Tačiau tai leidžia aiškiai identifikuoti tolesnes ūkininkų SA skatinimo kryptis formuojant ūkininkų rėmimo instrumentų įvairovę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Naujasis viešasis valdymas; Dalyvavimu grįstas valdymas; Vietos bendruomenių vystymas; Socialinė atsakomybė; Ūkininkai; New public governance; Participatory governance; Participatory community development; Corporate social responsibility; Farmers.

ENThe ongoing multifaceted crisis of the 21st century demonstrates tight interconnectivity among governments, business and civil society as well as the urgent need for change. Permanent transformations cause changes in all areas of activity, principles and actors, which result in meaningful shifts in the public governance paradigm. This paper examines the participatory development of local communities from the perspective of farmers’ social responsibility. The underlying research question is: "What level of social responsibility is assumed by farmers to support the involvement and development of a local community?" To answer the research question, positivist methodology was applied. Theoretical modelling was used to localize the research object – the participatory development of local communities - in conjunction with relevant paradigms of new public governance and corporate social responsibility. Farmers’ social responsibility was defined and theoretically explained from the participatory development approach. A representative empirical study was performed in Lithuanian farms. Research results show that the participatory development of local communities in the context of farmers’ social responsibility is just evolving in Lithuania. The top five responsibilities most often assumed by Lithuanian farmers and even those never assumed lack core values of social responsibility due to its rare occurrence, and thus give foresight for more targeted development of farmers’ social responsibility in the future in the field of farmers’ support schemes. [From the publication]