LTŠaltinio publikacijoje skelbiamas Kazio Griniaus Prancūzijoje rašytas laiškas broliui Jonui, kurį 1919 m. rugsėjo 30 d. išspausdino laikraštis "Keleivis". Aptariama išlikusi brolių korespondencija ir svarstomos chronologinės laiškų rašymo bei siuntimo aplinkybės. Kelia abejonių visos šio laikotarpio datos, nes maišėsi du kalendoriai. Ankstyviausias žinomas laiškas rašytas 1919 m. spalio 29 d. Kitas žinomas laiškas, adresuotas Lietuvių mokslo draugijai, rašytas 1919 m. liepos 5 d. Svarstoma, kodėl Grinius, atvykęs į Prancūziją, delsė keletą mėnesių ir parašė broliui tik tada, kai gavo jo atviruką. Jonas Grinius (1877–1954) gyveno Filadelfijoje. Iš Lietuvos jis pabėgo 1905 m. antrojoje pusėje. Laiškas reikšmingas tuo atžvilgiu, kad atskleidžia Griniaus nenorą savo jausmus, tragiškus išgyvenimus rodyti kitiems, net artimiesiems. Kazys laiške broliui nurodė, kad jo žmona buvo nužudyta 1918 m. rugsėjo 8 d., tačiau kitur minima spalio 8-osios dienos versija. Tikėtina, kad Griniuvienę su dukra nužudė plėšikaujantys kareiviai. Laiške detaliau paaiškinta, kodėl jam [Kaziui] teko užsirašyti lenku ir Prancūzijoje praleisti tris savaites "lenkų sandėlyje". Laiške minimas pulkininkas Škuro – tai garsus kazokų vadas Andrei Grigoriyevich Shkuro (1887–1947), po pilietinio karo pasitraukęs į Vakarus, per Antrąjį pasaulinį karą vadovavo kazokų daliniui, priklausiusiam vokiečių kariuomenei. Patekęs į anglų nelaisvę, po karo buvo išduotas sovietams.Reikšminiai žodžiai: Biografija; Dr. Kazys Grinius; Kazys Grinius (jaunesnysis); Kazys Grinius, Tarpukario Lietuva, Lietuvos nepriklausomybė; Biography; Dr. Kazys Grinius; Kazys Grinius (junior); Kazys Grinius, Interwar Lithuania, Lithuanian independence.