Development trajectories of Lithuanian public sector governance

LTŠio darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos viešojo sektoriaus personalo, darbo užmokesčio ir institucinio valdymo pokyčius Europos šalių kontekste. Straipsnyje nagrinėjami skirtingų metų duomenys: vieni iš jų apima 10 ir daugiau metų laikotarpį, kiti – pastaruosius 6 ar net 1 metus. Siekiant identifikuoti dabartinius pokyčius Lietuvos viešajame sektoriuje, analizuotos naujausios tendencijos. Straipsnyje pateikta analizė Lietuvos savivaldybių, kurios buvo suskirstytos į keturias skirtingas grupes: didžiųjų miestų, vidutinio dydžio, mažas ir kurortų savivaldybes. Padaryta išvada, kad viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažėjimas nebūtinai reiškia didesnį viešojo sektoriaus organizacijų efektyvumą. Ne darbuotojų skaičius, bet jų kvalifikacija ir kompetencija lemia sprendimų kokybę viešajame sektoriuje. Kita vertus, balansuojant tarp darbuotojų skaičiaus ir paslaugų efektyvumo viešajame sektoriuje, turėtų būti pasirinkta „vidurio kelio” politika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žmogiškųjų išteklių vadyba; Viešojo sektoriaus dydis; Valstybės valdymas; Human resources management; Public sector size; Lithuania; Public governance.

ENThe purpose of this paper - to analyse and evaluate changes that have occurred in the Lithuanian public sector’s staffing, employee pay and institutional management in the context of the European countries. The article analyses the data of different years: some data cover the period of 10 and more years, while other – the last 6 or even 1 year. The newest tendencies were analysed, seeking to indicate the contemporary changes in the Lithuanian public sector. The analysis of employees’ changes in four distinguished groups of Lithuanian municipalities: large cities, medium-sized municipalities, small municipalities and resorts was presented. It was concluded that the decrease in the number of public sector staff does not necessarily means higher efficiency of the public sector organizations. Not the number of employees, but their qualification and competence determine the quality of decisions in the public sector. On the other hand, to achieve a balance between the staff number and the efficiency of services in the public sector, a middle-path policy should be used. [From the publication]