Lietuvos gyventojų mirtingumo, sukelto alkoholio vartojimo, pokyčiai 2010–2016 m. ir įtaka vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei

LTTyrimo tikslas – nustatyti alkoholio vartojimo lemiamo mirtingumo pokyčius 2010–2016 m., taip pat įvertinti, kokią įtaką vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei daro alkoholio vartojimas (lyginant bendrąją VGT ir VGT be alkoholio lemtų mirties priežasčių). Tyrimo metodai. Alkoholio vartojimo žala sveikatai skiriama į tris bendras grupes. I grupėje yra ligos ir būklės, kurias tiesiogiai lemia alkoholio vartojimas. II grupė sudaryta iš ligų ir būklių, kurioms atsirasti turi įtakos alkoholinių gėrimų vartojimas, tačiau šiomis ligomis galima susirgti ir nevartojant alkoholio. III grupei priskiriamos išorinės sužeidimų ar mirties priežastys, kurių dalį taip pat lemia alkoholinių gėrimų vartojimas. 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo alkoholio lemtų mirties priežasčių apskaičiuotas panaudojus Mirties priežasčių ir jų atvejų valstybės registro duomenis pritaikant ADP koeficientus. Taikant MINITAB statistinio paketo funkcijas gautos mirtingumo rodiklių pokyčių bei prognozių analizės. VGT rodikliai buvo skaičiuojami remiantis Sullivano metodu. Rezultatai. 2010–2016 m. 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl alkoholio lemtų mirties priežasčių sumažėjo 9,14 proc.: moterų mirtingumas dėl šių priežasčių sumažėjo 1,5 proc., vyrų – 13,3 proc. Prognozuojama, kad jei mirtingumo tendencija per ateinančius kelerius metus nepasikeistų, nuo 2017 m. iki 2020 m. vyrų mirtingumas nuo alkoholio lemtų mirties priežasčių sumažėtų dar 12 proc., moterų – 1,9 proc. Jei 2015 m. gyventojams būtų pavykę išvengti mirčių nuo visų trijų ligų grupių, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos gyventojų VGT būtų pailgėjusi beveik 2 metais – nuo 74,5 iki 76,4 metų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alkoholis; Mirtingumas; Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė; Alcohol; Life-expectancy; Lithuania; Mortality.

ENThe aim of the study was to evaluate alcohol-related mortality changes in 2010–2016 years and to evaluate how alcohol consumption affects life-expectancy of Lithuanian population (comparing life-expectancy and life-expectancy without alcohol-related deaths). Material and methods. The damage of alcohol consumption is divided into three general groups. Group I includes diseases and conditions that are directly attributable to alcohol consumption. Group II consists of diseases and conditions that are affected by the alcohol consumption, but these diseases can also be acquired without alcohol consumption. Group III includes external causes of injury or deaths, partly due to the consumption of alcoholic beverages. The mortality rates of alcohol-related deaths in Lithuania aged 15 years and over were calculated using data from Causes of Death registry adapting AAF (alcohol attributable fractions) coefficients. The changes of mortality rates and forecasts were estimated using the functions of the Minitab Statistical Package. Lifeexpectancy indicators were calculated based on the Sullivan method. Results. Alcohol-related mortality of Lithuanian 15+ years and over has decreased by 9.14 percent in 20120– 2016: for women alcohol-related mortality decreased by 1,5 percent, while men – 13.3 percent. If the mortality trends would not change over the next few years, it is predicted that alcohol-related mortality among men would decrease further by 12 percent, among women – by 1.9 percent in 2017–2020 years. If Lithuanian people would be able to avoid deaths from all three groups of diseases associated with alcohol consumption in 2015 years, the life-expectancy of Lithuanian population would be almost 2 years longer – from 74.5 to 76.4 years. [From the publication]