Senyvo amžiaus žmonių požiūrio į senatvę ir psichologinio atsparumo reikšmė jų gyvenimo kokybei

LTTikslas. Įvertinti senyvo amžiaus žmonių požiūrio į senatvę ir psichologinio atsparumo reikšmę jų gyvenimo kokybei. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas vykdytas 2015 m. Vilniaus ir Kauno trečiojo amžiaus universitetuose, Kauno senjorų klubuose, senjorų bendruomenėse, senelių namuose ir ligoninėje, jame dalyvavo 263 65–94 metų (amžiaus vidurkis 72,1 ± 5,957) senjorai. Tiriamųjų gyvenimo kokybei vertinti naudotas Pasaulio sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės sutrumpintas 26 klausimų klausimynas (PSO GK trumpas). Požiūriui į senatvę vertinti taikytas senatvės stereotipų klausimynas, psichologiniam atsparumui vertinti – psichologinio atsparumo skalė. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybės vertinimas susijęs su jų požiūriu į senatvę ir psichologiniu atsparumu. Tiriamieji, pritariantys senatvės stereotipams, savo gyvenimo kokybės fizinės ir psichologinės sveikatos sritis vertino blogiau nei tie, kurie tokiems stereotipams nepritarė. Aukšto psichologinio atsparumo tiriamieji savo gyvenimo kokybės fizinės ir psichologinės sveikatos sritis vertino geriau nei žemo psichologinio atsparumo respondentai. Psichologinis atsparumas geriau nei požiūris į senatvę ir tokie demografiniai veiksniai, kaip lytis, amžius, šeiminė padėtis ir išsilavinimas, prognozavo senjorų gyvenimo kokybės vertinimą. Tai leidžia manyti, kad psichologinio atsparumo stiprinimas ir požiūrio į senatvę koregavimas gali sudaryti prielaidas senjorams palankiau vertinti savo psichologinę ir fizinę sveikatą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo kokybė; Požiūris į senatvę; Psichologinis atsparumas; Senyvi (pagyvenę) žmonės; Attitude towards the aging; Elderly people; Psychological resilience; Quality of life.

ENThe aim of the study was to assess the significance of elderly people‘s attitude towards the aging and psychological resilience to their quality of life. Materials and Methods. The research was conducted in 2015 at Vilnius and Kaunas Third Age Universities, Kaunas clubs of elderly, elderly communities, in nursing homes and hospital. The subjects of the study were 263 men and women 65-94 years old (mean age 72.1±5.96 years). Quality of life was assessed by the World Health Organization quality of life questionnaire, which comprises 26 items (The WHOQoL-BREF, 1997). Attitude towards the Aging was assessed by Questionnaire about Negative Stereotypes (CENVE, Blanca, Sanchez, Trianes, 2005). The psychological resilience was assessed by the Psychological Resilience Scale (Windle, Markland, Woods, 2008). Results. Elderly people‘s quality of life is related to their attitude towards aging and psychological resilience. Respondents, who agreed with negative aging stereotypes, evaluated their quality of life in physical and psychological health areas worse than the ones who disagreed with negative aging stereotypes. Respondents with high psychological resilience evaluated their quality of life in physical and psychological health areas better than the respondents with low psychological resilience. Psychological resilience forecasted evaluation of quality of life better in comparison of attitude towards aging and such demographic factors like gender, age, marital status and education. The results propose that elderly peoples’ subjective perception of their mental and physical health may be improved by strengthening their psychological resilience and changing negative attitudes towards aging. [From the publication]