Paauglių sveikatai palankios psichologinės mokymosi aplinkos kūrimas šeimoje: vaikų nuomonė

LTTikslas – ištirti 13–18 m. vaikų nuomonę apie sveikatai palankios psichologinės mokymosi aplinkos kūrimo šeimoje galimybes. Medžiaga ir metodai. Atlikta mokslinės literatūros analizė, mokslinių tyrimų rezultatų metaanalizė, apklausa raštu (anketavimas), statistinė duomenų analizė. 2015 m. balandžio–gegužės mėn. vykdyta anketinė apklausa raštu, kurioje dalyvavo 328 Klaipėdos apskrities 13–18 m. bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai. Duomenys apdoroti remiantis matematinės statistikos metodais, naudota SPSS programos 22.0 versija. Taikyti aprašomosios statistikos metodai, chi kvadrato (χ2) testas, t Stjudento kriterijus ir Pearsono koreliacijos koeficientas. Rezultatai ir išvados. Tyrime atskleista, jog visi mokiniai savo sveikatą vertino gerai. Mergaičių ir berniukų savo sveikatos vertinimas nesiskyrė, o mokymosi pasiekimus berniukai vertino blogiau nei mergaitės. Kuo dažniau tėvai domėjosi vaikų veikla, poreikiais ir jų mokymosi mokykloje pasiekimais, tuo geriau vaikai vertino savo sveikatą ir mokymosi pasiekimus. Tėvai vaikų savijauta ir jų poreikiais domisi nepakankamai: darbo dienomis – kartais arba dažnai, o savaitgaliais – retai. Apie trečdalis apklaustų paauglių atvirai su savo tėvais kalbėjosi 2–3 kartus per savaitę. Vaikai su tėvais darbo dienomis bendravo vidutiniškai nuo 15 min. iki 30 min., savaitgaliais šiek tiek ilgiau – nuo 15 min. iki 1 val. priklausomai nuo situacijos. Mergaičių bendravimo su tėvais laikas buvo ilgesnis nei berniukų. [Iš leidinio]

ENAim of the research: is to study the opinion of 13 to 18-year-old children about the opportunities of creating a health-favourable psychological learning environment in the family. Materials and methods. An analysis of scientific literature, meta-analysis of research findings, a written survey (questionnaire), and statistical data analysis were carried out. In April-May 2015, a written questionnaire survey was carried out with the participation of 328 pupils from comprehensive secondary schools in Klaipėda County. The obtained data were processed by the SPSS software, version 22.0. The methods of descriptive statistics were applied: a chi-square (χ2) test, the t-Student test criterion, and Pearson correlation coefficient. Outcomes and conclusions. As proved by the research, all the pupils assessed their health as good. The girls and boys‘ assessment of their own health did not differ, while the girls assessed their academic performance better than the boys. The more parents were interested in their children‘s activities, needs, and the learning achievements in school, the better their children tended to assess both their health and academic performance. The parents‘ interest in their children‘s well-being and their needs was unsatisfactory: on weekdays they showed it sometimes or often, and at weekends just seldom. About 1/3 of the surveyed adolescents openly talked with their parents 2 or 3 times a week. On weekdays, children and parents interacted for 15 to 30 min on average, and at weekends that took from 15 min to one hour, depending on the situation. The girls tended to communicate with their parents longer than the boys. [From the publication]