Istoriografijos drama: išeiti iš sovietinio naratyvo primestų interpretacijų lauko

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Istoriografijos drama: išeiti iš sovietinio naratyvo primestų interpretacijų lauko
Alternative Title:
Drama of historiography: to get over interpretations enforced by the Soviet narrative
Authors:
Valiušaitis, Vidmantas
In the Journal:
Kultūros barai, 2015, 9, 77-80
Subject Category:
LT
Atsiminimai. Biografijos / Memories. Biographies; Etninės grupės / Ethnic groups; Istoriografija / Historiography; Nusikaltimai žmogiškumui / Crime against humanity; Tarptautiniai konfliktai. Karai / International conflicts. Wars; 1940-1990. Lietuva okupacijų metais; Centrinė Europa (Central Europe); Lietuva (Lithuania); Holokaustas / Holocaust; Socialinė istorija / Social history.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pažymima problema, jog nemažai tyrimų apie Antrąjį pasaulinį karą bei Kazį Škirpą nenaudoja K. Škirpos archyve, kuris saugomas Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) Putname, esančių dokumentų. Fondas sudarytas iš 23 didelių dokumentų dėžių ir yra atviras naudojimui. Teigiama, kad nors K. Škirpos vardas nuolat linksniuojamas, keliamos kontroversijos, asmuo vertinamas remiantis antriniais šaltiniais, bet jo palikti dokumentai apie okupacinius režimus tyrimuose nenaudojami. Pažymėta, jog Lietuvos archyvuose likusi medžiaga buvo „prašvarinta“ naikinant okupaciniams režimams neparankius dokumentus ir įkalčius, ir kad dėl faktų tikrumo problemų turi ne tik vietos, bet ir užsienio istorikai. Primenama, jog Timothy Snyder savo knygoje „Kruvinos žemės“ padarė rimtų faktografinių klaidų, susijusių su 1940–1941 m. įvykių Lietuvoje interpretacijomis, o į jas lietuvių istorikai net nesureagavo. Įvertinus kairiąsias (valstiečių liaudininkų) K. Škirpos pažiūras, privačią korespondenciją ir asmenines straipsnio autoriaus žinias tvirtinama, jog T. Snyderio teiginys apie K. Škirpos skatinimą žudyti žydus, yra klaidingas. Pastebėta, jog panašią klaidą padarė ir vokiečių savaitraštis Der Spiegel, 2010 m. rašęs, kad lietuviai „žydų žudymo orgiją pavertė nacionalinėmis apeigomis“. Daroma išvada, jog primesti atsakomybę visai lietuvių tautai yra propagandos metodas, leidžiantis tikruosius kaltininkus palikti šešėlyje. Apibendrinus teigiama, jog Kazys Škirpa elgėsi kaip atsakingas, bet rizikos nebijantis politikas, kuris bendravo su vokiečiais Lietuvos valstybės atkūrimo labui.

ISSN:
0134-3106
Subject:
Istorija / History
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/67099
Updated:
2018-12-17 14:05:26
Metrics:
Views: 67    Downloads: 17
Export:
Download