LTSantrauka Spartus šiandieninės visuomenės gyvenimo tempas daugeliu atvejų atitolina vaikus nuo tėvų, todėl artimi tėvų ir vaikų santykiai pakeičiami technologinėmis alternatyvomis, tarp jų – televizija. Vienas iš pagrindinių visuomenės sveikatos tikslų – sukurti veiksmingą strategiją, mažinančią neigiamas televizijos žiūrėjimo pasekmes. Tikslas – ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų televizijos žiūrėjimo trukmę ir sąsajas su namų aplinkos veiksniais. Medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo metodas – vienmomentė anoniminė apklausa, naudojant autorių sudarytą anketą. Tyrime dalyvavo 373 ikimokyklinio amžiaus (3–6 m.) vaikai, lankę keturias Kauno m. ikimokyklinio ugdymo įstaigas (atsako dažnis – 73 proc.). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras išdavė leidimą atlikti tyrimą. Duomenų analizei naudota aprašomoji statistika, požymių dažnių analizė, parametriniai duomenų analizės testai; kiekybinių charakteristikų sąsajoms nustatyti taikyti tiesinės koreliacinės analizės metodai, apskaičiuotas Pearsono koreliacijos koeficientas. Rezultatai. Penktadalis vaikų (22,8 proc.), lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, žiūri televiziją ilgiau nei 2 val. per dieną. Televizorius vaiko kambaryje reikšmingai susijęs su televizijos žiūrėjimo trukme įprastą savaitės dieną. Nustatytos reikšmingos sąsajos tarp televizorių skaičiaus namuose ir vaiko televizijos žiūrėjimo laiko įprastą darbo dieną bei savaitgalį. Penktadalis šeimų nėra nustačiusios vaiko televizijos žiūrėjimo taisyklių. Išvados. Penktadalis ikimokyklinio amžiaus vaikų žiūri televizorių ilgiau nei rekomenduojama. Šios amžiaus grupės vaikai daugiau laiko praleidžia žiūrėdami televiziją darbo dienomis ir savaitgalį.Jaunesnio ikimokyklinio amžiaus vaikų televizijos žiūrėjimo įpročiai yra geresni nei vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikų. Televizijos žiūrėjimo laikas susijęs su televizorių skaičiumi namuose ir vaiko kambaryje. [Iš leidinio]
ENNowadays the high intensity of our lives very often causes the distance between children and their parents and their close relations are replaced by technological alternatives, like television. Important task of public health is to develop effective strategy to decrease the negative outcomes of children’s TV watching. The aim was to investigate the TV watching time and its relationship with environmental factors at home of preschool children involved in educational institutions Methods. Quantitative survey was organised using the anonymous questionnaire developed by the authors. Parents (one of them) of 373 children from three to six years old and from four preschool educational institutions of Kaunas city were enrolled in the study (response rate was 73 %). The permission to carry out the study was issued by Centre on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences. To analyse the data, descriptive statistics, frequency analysis, parametric data analysis tests were employed together with correlation analysis (Pearson). Results. 22.8 % of children exceeded recommended TV watching time up to 2 hours per day. The number of TV sets at home strongly correlated with TV watching time of a child during the week days and on weekends. Number of TV sets in children bedroom associated with child’s prolonged TV watching time during the week days. Each fifth family has no rules at home for their child on TV watching. Conclusions. One fifth of preschool age children those who enrolled in educational institutions watches TV longer that it is recommended. Those children have had prolonged TV watching time on week days and weekends. The habits of TV watching in junior preschool children are more positive than in senior preschool children. [From the publication]