Mirtingumo nuo plaučių vėžio, išeminės širdies ligos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos alternatyvi prognozė Lietuvoje taikant skirtingus rūkymo paplitimo populiacijoje scenarijus
LTTikslas. Prognozuoti tikėtinus mirtingumo nuo plaučių vėžio, išeminės širdies ligos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos rodiklius Lietuvoje, atsižvelgiant į skirtingą rūkymo paplitimą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime panaudota australų sukurta Prevent prognozavimo sistema, kuri tikėtiną mirtingumą ateityje apskaičiuoja pagal dabartinę situaciją. Tyrime panaudoti duomenys apie Lietuvos demografinę padėtį, gyventojų mirtingumą, rūkymo paplitimą ir šio rizikos veiksnio įtaką ligų atsiradimui. Mirtingumas prognozuotas remiantis keliais scenarijais: netaikant jokios intervencijos (tik atsižvelgiant į esamą rūkymo paplitimą) ir taikant intervenciją (jeigu rūkymo paplitimas 20–64 m. amžiaus grupėje sumažėtų 5, 10, 20 ar 50 proc.). Rezultatai pateikiami kaip tikėtinas vyrų ir moterų mirtingumas (standartizuoti rodikliai ir jų pasikliautinieji intervalai) bei mirtingumas amžiaus grupėse. Rezultatai. 20–64 m. amžiaus grupėje taikomos rūkymo paplitimo mažinimo priemonės statistiškai reikšmingai sumažintų prognozuojamą mirtingumą nuo plaučių vėžio (vyrų – iki 33 proc., moterų – iki 24 proc.), tačiau galutinio rezultato reikėtų laukti iki 40 metų. Prognozuojamas vyrų mirtingumas nuo lėtinių obstrukcinių plaučių ligų galėtų sumažėti iki 50 proc., o moterų mirtingumas statistiškai reikšmingai nesumažėtų. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos reikšmingai nesumažėtų. Išvados. Rūkymo prevencinės priemonės prisidėtų prie gyventojų sveikatos rodiklių gerėjimo, tačiau mirtingumas nuo vienos dažniausių mirties priežasčių – išeminės širdies ligos – mažai pasikeistų, kadangi jos etiopatogenezėje reikšmingą vaidmenį vaidina kiti svarbūs šios ligos rizikos veiksniai. [Iš leidinio]
ENThe aim of the study was to predict avoidable mortality rates from lung cancer, ischaemic heart disease and COPD in Lithuania, depending on the various prevalence of smoking. Material and methods. Prevent model was used to predict mortality depending on current demographic situation, population mortality, smoking prevalence and relationship between smoking and three avoidable death causes (lung cancer, ischemic heart disease and COPD). Mortality was calculated at two scenarios (reference and intervention). Intervention scenario was set to calculate mortality if prevalence of risk factor in ages 20–64 decreases by 5, 10, 20 of 50 percent. Results are provided as male and female mortality (standardized rates with 95 percent confidence intervals) and age-specific mortality. Results. If smoking prevalence decreases by 50 percent in ages 20–64, predicted mortality from lung cancer would decrease significantly (up to 33 percent for males and up to 24 percent for females). This effect would take up to 40 years. Predicted males mortality from COPD would decrease up to 50 percent and females mortality would not decrease significantly. Males and females mortality from ischemic heart disease also would not decrease significantly. Conclusions. Smoking prevention would contribute to improvement of population health indicators, but mortality from one of the main death causes (ischemic heart disease) would not decrease significantly due to other significant factors which are not clearly identified and not included in the modeling. [From the publication]
