Lietuvoje teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų

LTTyrimo tikslas – atsižvelgiant į sociodemografinius rodiklius, organizaciniu, komunikaciniu ir ekonominiu aspektais įvertinti Lietuvoje teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų (PSPP) prieinamumą vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų. Medžiaga ir metodai. Naudojant 2011 m. tyrimo metodiką, vaikams teikiamų PSPP prieinamumas psichikos sveikatos centruose (PSC) ir Vaiko raidos centre (VRC) vertintas 2015 m. apklausiant tėvus / globėjus, kurie palydėjo vaiką / globotinį į 20 tyrime dalyvavusių PSC. Duomenų analizei surinktos 346 anketos. Klausimyną sudarė 58 klausimai, vertinantys PSPP prieinamumą organizaciniu, komunikaciniu ir ekonominiu aspektais. Rezultatai ir išvados. Pagrindiniai išryškėję PSPP prieinamumo vaikams aspektai buvo susiję su komunikaciniu ir organizaciniu prieinamumu: informacijos apie paslaugas trūkumu ir ilgu laukimo laiku nuo registracijos iki patekimo pas specialistą, todėl pagalbos paieška pareikalavo daug tėvų ir globėjų laiko sąnaudų. Ekonominis aspektas išryškėjo, kai tėvai / globėjai turėjo kreiptis specializuotos pagalbos į VRC ir tai buvo susiję su kelionės išlaidomis, o ne mokėjimu už suteiktas paslaugas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys respondentai, gyvenantys mieste bei dažniau besilankantys paslaugų, kritiškiau vertino PSPP organizavimo spragas, nes tikėjosi geresnio organizacinio paslaugų prieinamumo. Bendrai PSPP prieinamumą vaikams Lietuvoje kas antras respondentas vertino patenkinamai (48,1 proc.) ir tam turėjo įtakos institucijų darbo organizavimo spragos, o ne specialistų teikiamų paslaugų kokybė, kurią daugelis (72 proc.) respondentų vertino kaip efektyvią. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paslaugų prieinamumas; Psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimai; Vaikai ir paaugliai; Access to services; Children and adolescents; Lithuania; Mental, behavioural and emotional disorders.

ENAim. To evaluate organizational, communication and economical aspects of accessibility to mental health care services for children with mental, behavioural and emotional disorders by socio-demographic data. Material and methods. Access to first and second level mental health care services for children’s was evaluated by parents / guardian’s survey in 20 selected Mental health centres in 2015 using the comparable methodology as in 2011. 346 questionnaires of 58 questions evaluating organizational, communicational and economic aspects were analysed. Results and conclusions. The main aspects were based communicational and organizational dimensions: the lack of information about mental health services and long waiting time for a visit to centre. These obstacles required inefficiently long period of time for parents and guardians. The economic dimension rose later, when parents / guardians has had seek specialized help in second health care level and it was related with long distance to centre rather than payment for additional services. Results of the study revealed that socio-demographic data such parent / guardian education, place of residence, frequency of visits and income has had impact for access to services. Data proved that the respondents with higher education and income level from the cities identified more problems and reported that reality of organizational aspects do not respond to their expectations. In general 48.1 % of respondents the accessibility to mental health care for children and adolescents in Lithuania were rated low than satisfactory and this opinion was based on organizational gaps, rather than the quality of services, which 72 % rated as effective. [From the publication]