Od kogo odłączyła się Litwa w latach 1917-1918 - od Rosji czy Polski?

• Whom did Lithuania separate from in 1917-1918 - Russia or Poland?
• Nuo ko 1917-1918 m. m. atsiskyrė Lietuva - nuo Rusijos ar Lenkijos?

LTStraipsnyje siekiama rekonstruoti Lietuvos 1917-1918 m. valstybinio „atsiskyrimo“ retoriką bei išsiaiškinti jos prasmes. Tam aptariami faktai, žymintys atsiskyrimo atsiradimo aplinkybes, nagrinėjamos priežastys bei bendrais bruožais apžvelgiama „atsiskyrimo“ idėjos genezė. Konstatuojama, kad minėtuoju laikotarpiu, pirmiausia, buvo kalbama tik apie du istorinius ryšius turėjusius ilgesnę ar trumpesnę praktiką - su Rusija bei su Lenkija. Be to, su tam tikromis išlygomis buvo užsimenama ir apie valstybinių ryšių su baltarusiais, tačiau ne su Baltarusija kaip valstybe, „nutraukimą“. Pažymima, kad Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos akcentuotas deklaracijas padiktavo to meto politinių įvykių seka ir tas faktas, kad valstybe - siuzerenu Lietuvai to meto tarptautinėje aplinkoje ir toliau buvo matoma Rusija ir kuo toliau tuo dažniau su ja tapatinami bolševikai. Lenkija kaip valstybė tuomet, tiesioginių atsiskyrimo deklaracijų kaip Rusija iš lietuvių politikų nesulaukė. Kalbama, kreipiantis į trečiąsias šalis, dažniausia vokiečius, daugiau buvo apie lietuviškumo ir lenkiškumo perskyras, lenkų kaip tautos ar josios dalies Lietuvoje, pagrįstas ar nepagrįstas pretenzijas į Lietuvą.Tačiau, kaip rodo nagrinėjamo laikotarpio lietuvių politikų retorika bei lietuvių tautinio sąjūdžio plėtotės ypatumai, toks ryšys buvo traktuojamas kaip ypač pavojingas, pirmiausia dėl kultūrinio Lietuvos ir Lenkijos artimumo, besireiškusio LDK lenkiškosios civilizacijos versija, kuris komplikavo „savo“ ir „svetimo“ skirties ribų nustatymą taip svarbią naujos - tautinės - tapatybės formavimuisi. Tokio artimumo nešėjais, laikytojais buvo „Trojos arklys“ besiformuojančioje modernioje Lietuvos, o tiksliau lietuviškoje, visuomenėje - sulenkėjusi bajorija, aplenkėję miestai bei su lenkiškumu vis dar pakankamai glaudžiai susijusi bažnyčia. Tas artimumas grėsė besiformuojančios visuomenės lietuviškumo pagrindams ir todėl Lenkijos ir Lietuvos valstybinių ryšių atstatymo galimybei buvo stengiamasi „užbėgti už akių“. Daroma išvada, kad neabejotina, jog 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto „atsiskyrimo“ formuluotė buvo nukreipta Lietuvos ir Lenkijos valstybinių ryšių, kaip pavojingų lietuvių modernios tautos egzistencijai, negavimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsiskyrimas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvių ir lenkų santykiai; Lietuvos nepriklausomybė; Lithuania; Lithuanian independence; Lithuanian-Polish relations; Separation; Rusija (Russia).