Dainų ir šokių šventės idealai tikrovės akivaizdoje

LTStraipsnyje aptariama jubiliejinė Dainų šventė ir kultūros politikos klausimai. Net trisdešimt septyni tūkstančiai dalyvių suvažiavo į Vilnių iš visos Lietuvos ir iš 14 pasaulio šalių. Programoje buvo dvylika renginių, išaugo ir žanrų įvairovė. Dainų šventė vertinama kaip svarbiausias šalies kultūros įvykis, apimantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis nacionalinę tapatybę ir garsinantis šalies vardą pasaulyje. Plačiai skambėjo tautinės dainos, buvo pristatytos šokių, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programos, surengta liaudies meno paroda, amatų mugė. Straipsnyje klausiama: Kaip mūsų Dainų šventė atrodo bendrame baltiškame kontekste? Ar kurdami ją puoselėjame tradicijas, ar tampame jų įkaitais? Aptariamos trys švenčių istorijos ir tradicijos Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Analizuojamos dabarties realijos ir naujausi sociologiniai tyrimai. Apžvelgiama Dainų šventės refleksija žiniasklaidoje. Dainų šventės prasmingos kaip bendro pakilimo, įkvepiančios vienybės šaltinis. Apibendrinime teigiama, kad bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros politika galėtų atverti naujas kultūros plėtros perspektyvas, išsaugant ir plėtojant nacionalinius prioritetus, kolektyvinę atmintį ir kontekstus, vienijančius tris Baltijos šalis. Gyventi, nenusistačius kultūros prioritetų, yra tas pats, kaip be nuovokos klaidžioti painiais prarastos istorinės ir kultūrinės atminties labirintais.Reikšminiai žodžiai: Dainų ir šokių šventė; Dainų šventės; Estija (Estonia); Estija, Latvija; Latvija (Latvia); Nematerialus kultūros paveldas; Tapatybė; Tautinės dainos; Tautinės kultūros ugdymas; Tradicija; Development of the national culture; Festival of the songs; Identity; Intangible cultural heritage; Latvia; Lithuania; National songs; Song and dance celebration; Tradition.