LTMokslinėje literatūroje epidemiologinių tyrimų ir sveikatos sociologijos teorijų integracijos trūkumas laikomas viena pagrindinių problemų sveikatos skirtumų tyrimuose. Šiame straipsnyje vyrų mirtingumo diferenciacija nagrinėjama remiantis P. Bourdieu socialinės praktikos teorija, pasitelkiant sveikatos lauko ir kultūrinio kapitalo koncepcijas. Empirinio tyrimo tikslas – įvertinti darbingo amžiaus vyrų mirtingumo diferenciaciją pagal išsilavinimą Lietuvoje. Tyrime remiamasi 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo ir 2011–2013 m. Lietuvos mirties priežasčių registro duomenimis. Skaičiuojant gauti mirtingumo rodikliai lyginami su panašaus tyrimo, atlikto nagrinėjant 2001–2004 m. vyrų mirtingumą, rezultatais. Gyventojų mirtingumo rodiklių skirtumai apskaičiuoti taikant Puasono regresijos modeliavimo procedūras. Nustatyta, kad mažesnį negu vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų bendrojo mirtingumo rodikliai buvo 4,94 karto didesni, negu aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų. Gauti empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad išsilavinimas kaip kultūrinio kapitalo dalis yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką vidutinio amžiaus vyrų sveikatai. Darbingo amžiaus vyrų mirtingumo diferenciacija, lyginant 2011–2013 m. ir 2001–2004 m. mirtingumo rodiklius, padidėjo, todėl galima daryti prielaidą, kad visuomenės sveikatos srityje vykstantys teigiami pokyčiai yra labai selektyvūs, iš jų daugiausiai naudos gauna aukštesniems socialiniams sluoksniams priklausantys darbingo amžiaus vyrai. Tokia sveikatos nelygybės rodiklių diferenciacija galėtų būti interpretuojama kaip sveikatos lauko galios santykių disproporcija, atspindinti darbingo amžiaus vyrų sveikatos skirtumus dabartinėje Lietuvoje. Vidutinio amžiaus vyrų sveikatos lauko analizė ateityje galėtų būti praplėsta įtraukiant platesnio istorinio ir ekonominio konteksto analizę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbingo amžiaus vyrų mirtingumas; Gyventojų surašymas; Mirtingumo diferenciacija pagal išsilavinimą; Pierre Bourdieu; Pierreas Bourdieu; Census; Census-linked; Educational mortality differences; Middle-age man mortality; Pierre Bourdieu; Pierre Bourdieu, middle-age man mortality.
ENThis article points to the need of social theory in studies of health inequalities. We suggest that sociological concepts could be very useful in explaining health inequalities. This article presents research on educational differences in mortality among workingage men in Lithuania. A Bourdieu-based approach to health inequality and the cultural capital concept to study educational mortality differentials among men are used in the article. This research is based on the census-linked mortality dataset based on the linkage between all records from the 2011 Population Census of Lithuania and death records from the Lithuanian Causes of Death Register between the 1st of March 2011 and 31st of December 2013. Relative educational mortality differentials were assessed by means of Poisson regression mortality rate ratios. Results of the study highlight a striking magnitude of relative mortality differences by education: all-cause mortality risk in lower-educated working-age males groups is about five times higher than in the group of those with higher education. This article confirms the value of approach based on Bourdieu social practice theory and indicates the need to expand the health field researches with wider analysis of historical and economical context. [From the publication]