Vyriškumas kriminalinėje subkultūroje ir nuteistųjų resocializacijos galimybės

LTKriminologijos tyrimuose aiškinant vyriško nusikalstamumo ir smurto ištakas bei priežastis dažnai remiamasi maskuliniškumu kaip socialiniu konstruktu. Vyrų polinkis nusikalsti siejamas su hegemoninio vyriškumo konstravimu, akcentuojant socialinį jo destruktyvumą. Hegemoninio vyriškumo, hipervyriškumo vertybių dominavimas aktualus tiriant kalėjimo aplinką, kuri sudaro sąlygas kriminalinės subkultūros vertybių ir elgesio normų įsitvirtinimui. Tai tiesiogiai siejama su nuteistųjų desocializacija, recidyviniu nusikalstamumu. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad baudžiamųjų įstatymų griežtinimas turi tik ribotą poveikį arba iš viso neturi poveikio realiam nusikalstamam elgesiui, kad įkalinimas nesprendžia nei nusikalstamumo, nei kitų socialinių problemų, atvirkščiai, sukuria jų dar daugiau. Argumentuojama nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos svarba kaip veiksminga alternatyva įstatymams ir bausmėms griežtinti. Kriminalinės subkultūros paplitimas įkalinimo įstaigose vertinamas kaip vienas svarbiausių barjerų, siekiant socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslų.Remiantis pataisos namų darbuotojų (ekspertų) interviu medžiaga, atskleidžiama Lietuvos pataisos namuose paplitusi kriminalinė subkultūra ir jos reikšmė formuojamam „vyriškumo“ supratimui, siekiama nustatyti, kokiu laipsniu įkalinimo įstaigose taikomos socialinės reabilitacijos ir resocializacijos priemonės turi įtakos kriminalinės subkultūros prevencijai. Išanalizavus tyrimo duomenis, daroma išvada, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose nepakankamai dėmesio skiriama specialioms socialinės reabilitacijos priemonėms, skirtoms tikslingai kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijai. Įkalinimo įstaigų darbuotojų imunitetas kriminalinės subkultūros poveikiui nepakankamas, dažnai kriminalinė subkultūra suvokiama kaip natūralus reiškinys, su kuriuo beprasmiška kovoti. Taip pat nustatyta, kad trūksta tikslingai į sociopsichologinę korekciją nukreiptų programų, o privalomos socialinės reabilitacijos programos vykdomos gana formaliai ir turi nepakankamą korekcinį poveikį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Hegemoninis vyriškumas; Kriminalinė subkultūra; Nuteistųjų socialinė; Reabilitacija; Resocializacija; Vyriškumas; Criminal subculture; Hegemonic masculinity; Masculinity; Re-socialization; Resocialisation; Social rehabilitation of imprisoned.

EN[...] The article supports the idea that the reinforcement of penal laws has only a limited or no effect on the actual criminal behavior. Incarceration does not solve either crime or social problems; on the contrary, it only creates them. The arguments about the importance of inmates’ social rehabilitation and resocialization as an effective alternative to more punitive laws and severe punishment are presented in the article. The prevalence of criminal subculture in prisons is seen as one of the cardinal barriers to the goals of social rehabilitation and resocialization. Analyzing semistructured interviews with the employees of the Lithuanian correctional houses, the article demonstrates the specificities of criminal subculture in the Lithuanian prisons and its implications on the concept of masculinity. It also attempts to determine how applied social rehabilitation and resocialization programs could affect the prevention of criminal subculture. The empirical data enable the author to conclude that the personnel of the Lithuanian correctional houses pay insufficient attention to social rehabilitation programs that specifically focus on prevention of the manifestations of criminal subculture. Furthermore, the personnel lack immunity to the influence of the criminal subculture: they often perceive criminal subculture as a natural phenomenon difficult to resist. There also exists a lack of programs specifically designed for socio-psychological correction, and compulsory social rehabilitation programs are carried out rather formally with little corrective effect.