Ambulatoriškai valdomų ligų paplitimo ypatumai Lietuvoje 2012 m
LTTikslas. Nustatyti išvengiamų hospitalizacijų (IH) dėl atskirų ambulatoriškai valdomų ligų (AVL) skirtumus pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietovę Lietuvoje 2012 m. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimui panaudoti duomenys apie 2012 m. hospitalizacijas, kurie gauti iš stacionare gydomo asmens statistinės kortelės (forma Nr. 066/a-LK). Suskaičiuoti IH rodikliai: IH skaičius 1000 gyv., lovadienių skaičius 1000 IH. Nustatyti IH sk. 1000 gyv. skirtumai pagal dažniausias AVL tarp skirtingų gyventojų grupių. Rezultatai. IH dėl lėtinių ligų rodikliai didėjo su amžiumi (išskyrus I tipo cukrinio diabeto atveju). IH dėl ūmių ligų buvo dažnesnės vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims. Darbingo amžiaus asmenų IH rodikliai dėl dažniausių AVL buvo mažiausi. Gulėjimo ligoninėje trukmė ilgėjo su amžiumi. Ilgiausiai buvo hospitalizuojami pacientai, sergantys gripu ir pneumonija (vidutiniškai 10,1 d.), trumpiausiai – ausų, nosies ir gerklės infekcijomis (vidutiniškai 4,7 d.). Išvados. Siekiant sumažinti IH skaičių, labai svarbu pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymą ir ligų kontrolę ambulatorinėje grandyje. Taip pat svarbu padidinti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ypač laiko požiūriu. Vykdant lėtinių ligų profilaktiką tikslinga dirbti su jauno amžiaus gyventojais, kurių elgesio pokyčius lengviau paveikti, ir tai teigiamai atsilieptų ne tik IH, bet ir bendros gyventojų sveikatos būklės rodikliams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ambulatoriškai valdomos ligos; Cukrinis diabetas; Gripas; Išvengiama hospitalizacija; Krūtinės angina; Lovadieniai; Pielonefritas; Pneumonija; Stazinis širdies nepakankamumas; Ambulatory care sensitive conditions; Angina pectoris; Avoidable hospitalization; Bed days; Congestive heart failure; Diabetes mellitus; Influenza; Pneumonia; Pyelonephritis.
ENAim of the study. To evaluate differences among different demographic groups in Lithuania in 2012 with regard to avoidable hospitalizations (AH) and ambulatory care sensitive conditions (ACSC). Material and methods. Data on hospitalizations in 2012 was gathered from the statistical card of inpatient care. AH rates per 1000 inhabitants and bed days per 1000 AH were calculated. Differences in ACSC rates between demographic groups were estimated. Results. AH rates due to chronic conditions were increasing with age (except for type 1 diabetes mellitus). AH rates for acute conditions were more common in childhood and older ages than in working ages. Bed days per 1000 IH were increasing with age. The longest stays in hospital were related to influenza and pneumonia (10,1 bed days on average), and the shortest stays were related with ear, nose and throat infections (4,7 bed days on average). Conclusions. Control and treatment of chronic diseases should be improved in outpatient care level to decrease the number of AH. The improvement of timely outpatient care is also necessary. Public health programs should aim to change young people‘s health behaviour, as it could improve health outcomes in the future. [From the publication]
