Moterų pykčio kaita psichoterapijoje: subjektyviai reikšmingi pokyčiai ir terapiniai veiksniai

LTTyrimo tikslas. Paskutiniuoju metu nemažai mokslininkų akcentuoja būtinybę tyrinėti pykčio raišką ir kaitą psichoterapijos kontekste. Pykčio kaitos psichoterapijoje tyrimai svarbūs siekiant geriau suprasti tiek destruktyvias, tiek konstruktyvias pykčio bei agresijos panaudojimo galimybes. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti subjektyviai reikšmingus pykčio raiškos pokyčius psichoterapijoje ir su jais siejamus terapinius veiksnius. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo septynios moterys, per pastarųjų 1–3 metų laikotarpį baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Tyrime pritaikytas nestruktūrintas interviu, sudarytas iš vieno klausimo. Tiriamųjų buvo prašoma papasakoti savo psichoterapijos istoriją įvardijant tai, kas joms buvo svarbiausia terapijoje. Tyrimo rezultatai analizuoti remiantis teminės analizės metodu. Rezultatai. Psichoterapinių istorijų analizė atskleidė pykčio patyrimo, raiškos ir dinamikos svarbą. Tiriamosios akcentavo geresnę pykčio reakcijų diferenciaciją ir intensyvumo mažėjimą, didesnes pykčio reguliavimo galimybes. Kalbėdamos apie terapinius veiksnius, tiriamosios pabrėžė pykčio patyrimo, įprasminimo bei išraiškos terapiniuose santykiuose svarbą. Apibendrinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad psichoterapinės istorijos atkūrimas ir analizė gali būti vienas iš būdų, padedančių atskleisti pykčio raišką ir kaitą psichoterapijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichoterapijos istorijos; Pykčio kaita; Subjektyviai reikšmingi terapiniai veiksniai; Story of psychotherapy; Subjectively important therapeutic changes; Transformation of anger.

ENThe aim of the research. Lately scientists highlight the necessity of exploring the transformation of anger in psychotherapy. Such researches could deepen our understanding of destructive and constructive possibilities of anger expression. The aim of this research was to reveal subjectively important changes of anger expression and therapeutic factors. Methods. Seven female clients, who had accomplished their long-term therapy course and finished it in 1–3-year period, participated in the study. Data were collected using unstructured interview. Participants were asked to tell their psychotherapy story, mentioning what was most important in the process of their psychotherapy. The processing of data was based on the principles of thematic analysis. Results. The analysis of psychotherapeutic stories revealed the importance of anger experience, expression and change in psychotherapy. Reflecting on their subjective experience, participants mentioned better differentiation of anger reactions, reduction in anger intensity, wider possibilities for anger regulation. Respondents related these changes to the possibilities of experiencing, reflecting and expressing anger in psychotherapy. Conclusion. The results of the research showed that the reconstruction and analysis of psychotherapeutic story could be used as one of the methods in the exploration of anger expression and transformation in psychotherapy. [From the publication]