Das Problem der zivilrechtlichen Haftung des Gesetzgebers in Litauen

LTValstybės civilinė atsakomybė už antikonstituciniais teisės aktais padarytą žalą piliečių konstitucinėms teisėms iškyla tik teisinėje valstybėje. Ji grindžiama Lietuvos Konstitucijos pirmuoju straipsniu: “Lietuvos valstybė (…) demokratinė respublika”, Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalimi ir kai kuriais kitais teisės aktais, kurie terminą “valstybės institucija” aiškina kaip bet kurią valstybės įstaigą, vadinasi, ir Seimą. Tačiau Lietuvos teismų praktika kol kas nepripažįsta įstatymo leidėjo deliktinės atsakomybės piliečiams ir tai grindžia nuostata: ”Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia nukreipta į ateitį”. Pastaroji nuostata sukuria “dvigubų standartų” teismų praktiką. Pagal “Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymą” (2002,05.21) žala, atsiradusi dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (teisės aktų), atlyginama už kiekvieną suėmimo ar sulaikymo dieną (4 str. 1, 3, 5 d.), t. y. ne nuo tos dienos, kai teismas pripažino teisėsaugos institucijų aktą neteisėtu, o nuo neteisėto teisės akto taikymo dienos, tą pačią tvarką nustato ir Darbo įstatymai priverstinės pravaikštos atveju. Teisinėje valstybėje visi teisės subjektai, taip pat ir valstybė, lygūs prieš įstatymus. Valstybė gali nustatyti tik žalos padarytos valstybės institucijų neteisėtais teisės aktais, atlyginimo mastą atsižvelgiant į savo ekonomines galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybės atsakomybė; Civiliniai santykiai; Teisinė valstybė; Liability of the state; Civil relationship; State of the rule of law.

ENThe state’s civil responsibility for the damage to citizens’ constitutional rights caused by anti-constitutional legal acts arises only in a state of law. It is based on the first article of the Constitution of the Republic of Lithuania, stating that “the State of Lithuania shall be (…) a democratic republic”, Part 1 of Article 6.272 of the Civil Code and some other legal acts, where the term “public institution” is explained as any public establishment, including the Parliament. However, the practice of Lithuanian courts has not recognised the legislator’s delictual responsibility towards citizens thus far and this approach is based on the following provision: “The legal power of the rulings of the Constitutional Court is future-oriented”. The latter provision causes “double standards” in the practice of courts. Pursuant to the Law on Compensation for the Damage Caused by Illegitimate Acts of Public Institutions of the Republic of Lithuania (21/05/2002), damage caused by illegitimate acts of law enforcement institutions or officials (legal acts) shall be compensated for every day of arrest or detention (Article 4.1, 4.3, 4.5), i.e. not from the day when the court recognises the act of law enforcement institutions illegitimate, but from the day of application of an illegitimate legal act. The same procedure is established by laws, governing labour in case of a forced absence from work. All the subjects of law, including the state itself, in the state of law, are equal against the law. The state can establish only the scope of compensation for damage caused by illegitimate legal acts of public institutions, taking into account its economic possibilities.