Psichosocialiniai darbo veiksniai visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbe
LTTyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti psichosocialinių darbo veiksnių paplitimą tarp visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių visuomenės sveikatos biuruose. Medžiaga ir metodai. Tyrimui pasirinktas kiekybinio tyrimo anketinės apklausos metodas. Apklausti 209 visuomenės sveikatos specialistai (95,2 proc. moterų, 4,8 proc. vyrų) iš 33 visuomenės sveikatos biurų. Rezultatai ir išvados. Visuomenės sveikatos biuruose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai darbe patiria stresą (13,6 proc.). Daugiausia respondentų streso lygį darbe įvertino kaip vidutinį (47,3 proc.). Stresas darbe dažniausiai patiriamas žiemą ir rudenį. Stresą darbe pagal amžiaus grupes dažniausiai patiria 40–49 metų tiriamieji (27,6 proc.). Streso paplitimui statistiškai reikšmingos įtakos turėjo šie psichosocialiniai darbo veiksniai: nuolatinis skubėjimas, darbo apmokėjimas, atsakingumas, darbo vieta (p <0,05). Pagal pareigas dažniausiai stresą darbe patiria vadovai (40 proc.). Statistiškai reikšmingos įtakos turėjo šie psichosocialiniai darbo veiksniai: darbo įvairumas, nerviškai įtemptas darbas (p <0,05). Rajonuose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai patiria stresą darbe (46,3 proc.). Statistiškai reikšmingiausi psichosocialiniai darbo veiksniai: sunkūs periodai, trumpam nutrauktas darbas, kad pailsėtų (p <0,05). Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai įvardijo, kad dažniausiai stresą darbe sukelia mažas atlyginimas (50,7 proc.). Streso paveikti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai su stresu darbe kovoja įvairiais būdais, tačiau labiausiai padeda sportas, mėgstama veikla. Stresinės reakcijos dažniausiai pasireiškia erzinimu, nervingumu, vienišumo jausmu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichosocialiniai darbo veiksniai; Stresas darbe; Streso įveika; Visuomenės sveikata; Overcoming stress; Psycho-social work factors; Psychosocial work factors; Public health; Stress at work.
ENObjective. To determine and compare the prevalence of psychosocial work factors among specialists of healthcare working in offices of public health. Methods: specialists of public healthcare working in offices of public health were chosen as an object of the research as it is a group of working people that has not been extensively studied. In total 207 questionnaires were used for the analysis of the research (95.2 percent women, 4.8 percent men) out of 33 offices of public health. The method of quantitative research questionnaire survey was chosen for the research. The results and conclusions: public healthcare specialists working at offices of public health experience stress at work (13.6 percent). Stress at work is most often experienced in winter and fall. By age group stress at work is most often experienced by respondents at the age of 40-49 (27.6 percent). The following psychosocial work factors had significant effect on the prevalence of stress: permanent rush, payment for work, responsibility, pleasant workplace (p<0.05). By position, stress at work is most often experienced by directors (40 percent). The following psychosocial work factors had significant effect: variety at work, stressful work (p<0.05). District public healthcare specialists experience stress at work most often (46.3 percent). Most significant psychosocial work factors statistically: heavy periods, briefly stopped work to rest (p<0.05). Public healthcare specialists named low salary as the most stressful factor at work (50.7 percent). Stress affect public healthcare specialists fight stress at work by various ways, but sport and hobbies are most are the most helpful ones. Stressful situations usually occur with teasing, nervousness, and loneliness. [From the publication]
