Dative experiencer constructions as a Circum-Baltic isogloss

LTStraipsnyje analizuojama Baltijos regioną supančiose kalbose vyraujanti datyvinių konstrukcijų vartosena. Daugiausia dėmesio skiriama rusų, vakarų finų ir baltų kalboms. Tvirtinama, kad rytinėje Baltijos regiono dalyje vartojamos kalbos (latvių, lietuvių, estų, suomių ir rusų) pasižymi tomis pačiomis savybėmis, kurios tam tikrais predikatais išreiškia psichologinę būseną. Tose kalbose vyrauja produktyvus modelis, pagal kurį būsenos patyrėjas (veikėjas) išreiškiamas neveikiamosios rūšies konstrukcijoje, o patirties objektas (stimulas) – nominatyviniu linksniu. Datyvine forma išreikštas būsenos patyrėjas (veikėjas) gali būti aptinkamas ir Skandinavijoje. Pateiktų kalbų pavyzdžius taip pat galima lyginti su vokiečių, lenkų ir baltarusių kalbomis. Darbe siekiama įrodyti, kad datyvine forma išreikštas būsenos patyrėjas yra savita išskirtų Baltijos regiono kalbų grupės savybė. Dėmesys sutelkiamas ir į gana idiosinkratinės vartosenos atvejus. Daroma išvada, kad pasyviųjų konstrukcijų vyravimą lėmė kalbinės sąveikos ir ryšiai; tai nėra savarankiško kalbos susiformavimo ar genetinio paveldimumo rezultatas. Darbo struktūrą sudaro: datyvinių konstrukcijų ir jų semantinės struktūros aptarimas; lyginamoji lingvistinė analizė; predikatų (veiksmažodžių ir prieveiksmių) junginių ir jų koreliacijos analizė. Lyginamoji analizė atskleidžia stiprią koreliaciją tarp latvių, lietuvių, estų, suomių ir rusų kalbų.

• Primary argument case-marking in Baltic and Finnic. Baltu filoloģija. 2013, t. 22, nr. 1, p. 31-65.
• [The Expression of predicative possession : a comparative study of Belarusian and Lithuanian]. Baltic linguistics. 2016, 7, p. 233-243.