Klaipėdos miesto šeimos gydytojo pacientų depresijos ir nerimo paplitimas

LTTyrimo tikslas – išanalizuoti pas savo šeimos gydytoją apsilankiusių Klaipėdos miesto gyventojų depresijos ir nerimo paplitimą. Atlikta anketinė apklausa Klaipėdos mieste esančioje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir jos filialuose. Apklausta 212 respondentų (74 vyrai ir 138 moterys). Tirtų vyrų amžiaus vidurkis buvo 39,1 m. (SN=15,3 m.), moterų – 41,4 m. (SN=14,4 m.) (p=.277). Duomenys analizuoti IBM SPSS v.21 programa. Taikyti neparametriniai analizės metodai. Reikšmingumo lygmuo tikrinant statistines hipotezes buvo 0,05. Rezultatai. Atžvelgiant į visus galimus sunkumo laipsnius depresija (41 proc.) ir nerimas (40 proc.) dažniau nustatyti moterims nei vyrams (atitinkamai 31 proc. ir 20 proc., p=0,004). Depresijos (65–67 proc.) epizodai ir lengvas nerimas (65–79 proc.), kurie nebuvo traktuojami kaip psichikos sveikatos sutrikimai, dažniau nustatyti jaunesnio amžiaus tiriamiesiems. Vidutinio ir vidutiniškai sunkaus nerimo atvejų daugiau diagnozuota vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentams (35–50 proc.). Dažniausiai nerimas nustatytas tiriamiesiems, kuriems buvo daugiau kaip 60 metų (67 proc.). Nerimas ir depresija, atsižvelgiant į visus jų sunkumo laipsnius, dažnesni žemesnį išsilavinimą įgijusiems tiriamiems asmenims (50 proc.). Vidutinio ir vidutiniškai sunkaus nerimo daugiausia atvejų nustatyta našliams (75 proc.), o sunkaus nerimo atvejai dažnesni išsiskyrusių asmenų grupėje (64 proc.), reikšmingai daugiau nei vedusių respondentų (29 proc.) grupėje (p=0,001). Išvados. Didžioji dauguma respondentų nevartojo vaistų depresijai gydyti ar nerimui ir stresui mažinti. Psichologines problemas savo šeimos gydytojui dažniausiai buvo linkę išsakyti vyresnio amžiaus bei žemesnio išsilavinimo respondentai. Puikiai savo sveikatą įvertino tik penktadalis tiriamų moterų ir kiek mažiau nei ketvirtadalis vyrų.Daugiau nei pusė tiriamų asmenų savo psichikos sveikatą įvertino gerai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Depresija; Nerimas; Psichikos sveikatos sutrikimai; Šeimos gydytojas; Anxiety; Depression; Family doctor; Mental health disorders.

ENMethods. The questionnaire survey performed in the city of Klaipeda primary health care and its subsidiaries. The total number of respondents was 212 (74 man and 138 women). The mean age was 39.1 y. (SD=15.3 y.) for men and 41.4 years. (SD=14.4 y.) women (p=.277). Data were analyzed with IBM SPSS V.21 program. Was used non-parametric methods of analysis. Statistical significance level was 0.05. Results. In the light of all possible severity levels and with regard to the sex, depression (41 %) and anxiety (41 %) prevalence were mostly identified among female respondents. Depression episodes (65-67 %) and minor anxiety (65-79 %), which were not attributed to mental disorders, were more common in younger patients. Moderate and moderately severe anxiety is mostly appropriate to middle aged or senior individuals (35-50 %). Among the respondents over 70, there were 67 % of anxiety. Anxiety and depression with reference to their severity mostly occur among the less educated respondents (50 %). Moderate to moderately severe anxiety is very often in the widowed people -75 % and severe anxiety was prevailing among the divorced respondents – 64 %, significant more than married (29 %) (p=0.001). Conclusions. The majority of respondents didn’t use any medications for treatment of depression and anxiety. Senior people and less educated respondents were more eager to speak about their psychological problems with family physicians. One fifth and one fourth of female and male respondents respectively defined their health condition as excellent. More than a half of the respondents reported that their health condition was good. [From the publication]