Naujųjų karo muziejaus rūmų statybos akcentai

LTStraipsnyje apžvelgtos ir išanalizuotos Karo muziejaus steigiamosios komisijos posėdžių stenogramos ir protokolai, taip rekonstruojant daugiau kaip dešimtmetį užsitęsusias steigimo ir muziejaus rūmų statybos aplinkybes. Komisija buvo sudaryta 1922 m. krašto apsaugos ministro įsakymu, kadangi Karo muziejaus fondai augo, steigti nauji ekspozicijų skyriai, tačiau senosios patalpos nebeatitiko išaugusių muziejaus poreikių. Apžvelgtos idėjos dėl planuojamo statyti muziejaus architektūrinio stiliaus, taip pat gilintais į diskusijas dėl naujosios muziejaus vietos, aptartas visuomenės įsitraukimas į Karo muziejaus projekto svarstymus. Paaiškėjo, jog parengiamieji darbai užtruko iki 1928 m., per tą laiką senasis muziejaus pastatas visiškai nusidėvėjo, todėl naujojo statybos paskubintos. Iškelta idėja naujame muziejaus pastate įkurdinti kelis muziejus ir pavadinti Vytauto Didžiojo vardu. Buvo paskelbtas projekto konkursas, kur tinkamiausiu pripažintas architekto Vlado Dubeneckio parengtas projektas. Projektas buvo brangus, jam lėšas skyrė Vyriausybė, aktyviai aukojo visuomenė ir išeivija, tačiau nesurinkus reikalingos sumos, statybų darbai atidėlioti. Kertinis rūmų akmuo buvo iškilmingai pašventintas tik 1930 m. lapkričio 23 d. - Kariuomenės dienos bei neseniai mirusio Jono Basanavičiaus gimtadienio proga. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, jog vyko intensyvios diskusijos dėl muziejaus pavaldumo: nesutarta, ar jis turėtų būti pavaldus Švietimo, ar Krašto Apsaugos Ministerijai. Pastačius muziejaus pastatą ir išsprendus jo pavaldumą, muziejus duris oficialiai atvėrė 1936 m. vasario 16 d.