"Odległa bardzo starożytność..." : litewskie mity kosmogoniczne u Kraszewskiego i Orzeszkowej
LTŽymūs XIX a. lenkų kultūros veikėjai Juzefas Ignacas Kraševskis ir Eliza Ožeškova domėjosi lietuvių mitologija. Tačiau jų domėjimosi motyvai ir kūrinių pasirodymo aplinkybės buvo nevienodi. Šiame straipsnyje tiriama, kaip Kraševskis ir Ožeškova savo kūriniuose vaizdavo lietuvių mitinį pasaulį. Remiamasi abiejų autorių kūriniais ir laiškais, taip pat kitų autorių darbais. Atlikus tyrimą galima konstatuoti, jog Kraševskiui pagrindinis lietuvių mitologijos šaltinis buvo liaudies dainos. Aprašydamas lietuvių mitologiją jis siekė pabrėžti lietuvių kultūros savitumą „ikilenkiškuoju“ laikotarpiu. Tuo tarpu Ožeškova nesiekė perteikti Lietuvos savitumo. Ji siekė pabrėžti Lietuvos istorinį ryšį su Lenkija. Ožeškova rėmėsi ne lietuvių folkloro šaltiniais, o kitų autorių darbais, ne lietuviškais, o lenkiškais tekstais. Jos kūryboje kai kurie vaizdiniai perteikiami originalia kalba. Tačiau šiuo aspektu Ožeškovos kūrybos negalima lyginti su Kraševskio, kurio tikslas buvo pabrėžti lietuvių kultūros savitumą kalbiniu požiūriu, kūryba. Abu šie autoriai siekė priskirti lietuvių folklorą lenkiškajai kultūrai. Skirtumas tas, jog Kraševskis buvo šios kūrybinės krypties pionierius, o Ožeškova – sekėja. Kraševskio kūryba lietuvių mitologijos perteikimo požiūriu lygintina su kito žymaus XIX a. lenkų kultūros veikėjo – Teodoro Narbuto – kūryba. Abiejų kūrėjų darbai pasižymi reikšmingais panašumais ir skirtumais. Vėliausiai kūrusiai Ožeškovai įtakos turėjo tiek Kraševskio, tiek ir Narbuto darbai.
