Tarptautinės muitų teisės šaltinių taikymo problemos Lietuvos teisinėje sistemoje

LTStraipsnyje nagrinėjama tarptautinės muitų teisės šaltinių, kaip tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės, teisinė prigimtis bei jų reglamentavimo sistemos formavimosi ypatumai, vystymosi tendencijos ir probleminės sritys. Remiantis besiformuojančia tarptautinių ir nacionalinių teismų ir kitų ginčus nagrinėjančių institucijų praktika atskleidžiami aktualūs tarptautinės bei ES ir nacionalinės muitų (muitinės) teisės santykio klausimai, analizuojama atskirų tarptautinės muitų teisės šaltinių taikymo specifika. Akcentuojama, jog šiuolaikinėmis sąlygomis muitai transformavosi iš valstybių suverenios ekonominės politikos vykdymo instrumento iki tarptautinės teisės reguliuojamo instituto. Kartu parodoma, kaip muitų tarptautinio teisinio reguliavimo sistemos susiformavimas sukelia naujas teisines problemas, susijusias su tarptautinės ekonominės teisės šaltinių taikymu nacionalinės teisės sistemoje, atskirų tarptautinės teisės šaltinių bei Europos Sąjungos muitų teisės tarpusavio kolizijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarptautinė prekyba; Muitai; Tarptautinė muitų teisė; Pasaulio Prekybos Organizacijos susitarimai; Suderintos Sistemos konvencija; Preferenciniai prekybos susitarimai; Sąjungos muitinės kodeksas; International trade; Customs duties (tariffs); International customs; Law World Trade Organisation Agreements; Harmonized System convention; Preferential trade agreements; Union Customs Code.

ENThe functioning of the modern regulatory system for customs duties, which combines unilateral and multilateral (regional) levels, is currently based on the World Trade Organization (WTO) Agreements (1994) and on the provisions of the Convention on the Harmonised Commodity Description and Coding System (1983). However, the practical application of these provisions is related to conflicts between the sources of national and international law and even the different sources of international law itself. It should be noted that at the present time, individual states have not yet formed a unified approach on whether the WTO Agreements should have a direct effect in their national legal system, as most of the states are following the doctrine of dualism and deny this possibility, although the practices followed by the national courts of the Republic of Lithuania have shown the elements of a monistic approach to this problem. The increasing use of international preferential trade agreements and the prevalence of agreements, which establish the customs unions, could also be regarded as a challenge to the development of international economic law and international trade system. Moreover, analysis of the judicial practices of national courts (in the Republic of Lithuania) and the case law of the Court of Justice of the European Union has confirmed that an explicit approach to the relationship existing between international, EU and national customs law has not yet materialised. [From the publication]