Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija teisingumo teismo jurisprudencijoje

LTStraipsnyje analizuojamas ES pagrindinių teisių chartijos, kuriai 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi pripažintas privalomos pirminės ES teisės statusas, poveikis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo2 jurisprudencijos plėtojimui. Anksčiau Teisingumo Teismas savo jurisprudenciją formavo apie savo paties, remiantis bendromis konstitucinėmis tradicijomis ir tarptautiniais pagrindinių teisių apsaugos instrumentais, sukurtą jurisprudencinį pagrindinių teisių apsaugos sistemos branduolį, tačiau po Lisabonos sutarties įsigaliojimo šio teismo išeities poziciją pagrindinių teisių apsaugos klausimais pirmiausia lemia ES pagrindinių teisių chartija – pirminis privalomas ES teisės aktas, kuriuo kodifikuota pagrindinių teisių apsauga. Teisingumo Teismo, kaip Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugos standartų sistemos aiškintojo ir plėtotojo, vaidmens bruožai išryškėja šiam teismui įtvirtinant Chartijos, kaip svarbiausio pagrindinių teisių šaltinio, reikšmę ir jos aiškinimo autonomiškumą, apibrėžiant Chartijos taikymo sritį ir tikslinant tos srities ribas, formuojant Chartijos ir kitų pagrindinių teisų apsaugos sistemų sąveikos jurisprudencinę sampratą (Chartija ir konstitucinė apsauga, Chartija ir EŽTK bei kiti tarptautiniai instrumentai), naudojant Chartiją kaip ES teisinio statinio kokybės užtikrinimo instrumentą, padedantį „išvalyti“ ES sistemą, pašalinant iš jos Chartijos standartų neatitinkančius išvestinės ES teisės aktus ar jų nuostatas, aiškinant Chartijoje įtvirtintus pagrindinių teisių apsaugos standartus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; Teisingumo Teismo jurisprudencija; Chartijos taikymo sritis, pagrindinių teisių apsaugos sistemų sąveika; EU Charter of Fundamental Rights; Case-law of the European Court of Justice; Scope of application of the Charter; Interaction between the Charter and other systems involved in the protection of fundamental rights.

ENThe article analyses the impact of the EU Charter of Fundamental Rights on the development of the case-law of the European Court of Justice after the Lisbon Treaty. The codification of fundamental rights in EU law and the recognition of the Charter as a binding primary EU law of the highest level have determined the beginning of a new stage in the protection of fundamental rights concerning the caselaw of the European Court of Justice. Before the Lisbon Treaty, the European Court of Justice formed its case-law around the core of the fundamental rights protection system created by the Court itself. The Court used the instrument of general principles of EU law and based the interpretation of fundamental rights on common constitutional traditions and the international instruments’ protection of fundamental rights. Since the Lisbon Treaty, the starting position of the Court of Justice has been defined by the EU Charter of Fundamental Rights. The role of the Court of Justice as the interpreter and the developer of the protection of fundamental rights under EU law is displayed by its case-law, which establishes the status of the Charter as the primary and most important source for the protection of fundamental rights, as well as its autonomy in the interpretation of the Charter. Moreover, the Court’s interpretation also defines the scope of the application of the Charter and its limits and forms the concept of the interaction between the Charter and other systems involved in the protection of fundamental rights (the Charter and constitutional protection, the Charter, and the ECHR or other international instruments).The Charter serves as a legal instrument to ensure the quality of the EU legal system in helping to eliminate secondary EU legislation acts that violate the standards of the protection of the fundamental rights provided for by the Charter. The Court’s case-law takes into account the specificities of the EU legal system (autonomy, primacy, unity and effectiveness). This case-law makes the Charter a living instrument for the protection of fundamental rights under EU law. [From the publication]

• Actions to ensure personal data protection in a business enterprise / Gintarė Kulbeckienė, Nijolė Litevkienė. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2021, Nr. 23, p. 50-62.
• Sutuoktinio ir registruoto partnerio laisvo judėjimo teisės Europos Sąjungoje / Eglė Kurelaitytė. Jurisprudencija 2021, Nr. 28 (1), p. 179-199.