1923 m. Lietuvos karinė akcija Klaipėdos krašte

LTStraipsnyje nagrinėjami kariniai 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo aspektai, Ypatingosios paskirties rinktinės, Klaipėdos krašto savanorių kariuomenės (KKSK) ir Antantės valstybių pajėgų veiksmai. Lietuvos Vyriausybė, matydama, kad Klaipėdos krašto likimas gali būti išspręstas nepalankiai, suorganizavo ir koordinavo Klaipėdos krašto "sukilimą". Vyriausybės sumanymą įgyvendino Ypatingosios paskirties rinktinė, kurią sudarė Lietuvos kariuomenės kariai, šauliai ir savanoriai. Klaipėdos krašto gyventojai, įtikinti Vokietijos valdžios atstovų, nesipriešino Ypatingosios paskirties rinktinės veiksmams, todėl lietuviai kraštą nesunkiai užėmė. Miesto, kuriame gynėsi prancūzų kariai ir klaipėdiečiai žandarai, puolimas buvo komplikuotas. Lenkijos pavojų neutralizavo SSRS. Užėmus Klaipėdos miestą pradėta kurti KKSK, kuri turėjo sudaryti įspūdį, kad prie "sukilimo" aktyviai prisidėjo vietos gyventojai. Ši kariuomenė turėjo savo struktūrą, uniformą ir skiriamuosius ženklus. Ypatingosios paskirties rinktinei pradėjus puolimą, Didžioji Britanija ir Prancūzija Klaipėdos link pasiuntė savo karo laivus, tačiau jie atplaukė tuo metu, kai miestas jau buvo lietuvių rankose. Lietuviai ir prancūzai su britais plėtoti konflikto nenorėjo. 1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencijos komisija paskelbė, kad Klaipėdos kraštas perduodamas Lietuvai, o jau po 4 dienų į kraštą įžengė Lietuvos kariuomenė. De jure Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos tik po 1924 m. gegužės 8 d. pasirašytos konvencijos. Nors ilgus metus vengta kalbėti apie tikruosius "sukilimo" organizatorius ir dalyvius, šiandien galime didžiuotis lietuvių surengta karine operacija, kurios dėka mes turime langą į pasaulį.Reikšminiai žodžiai: 1923 m; Karinė akcija; Kariuomenė; Klaipėda; Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Klaipėda; Lithuania; Lithuania, military campaign, Klaipėda; Military action; Military forces; The Government of the Republic of Lithuania; The year 1923.