Политика российских властей по отношению к литовской печати до запрета печати латинскими буквами (цензурный аспект)

LTPublikacijoje tiriama Rusijos cenzūrinė politika lietuviškos spaudos atžvilgiu nuo XIX a. pradžios iki 1865 m., t.y. iki lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimo. Lietuviškų leidinių cenzūroje išskiriami du etapai (1804-1851 ir 1852-1865 metai), kurių metu buvo taikomi iš esmės skirtingi cenzūravimo principai. XIX a. pirmus tris dešimtmečius, kai cenzūra buvo Vilniaus universiteto kompetencija, pagrindiniai lietuviškų leidinių cenzūravimo kriterijai buvo jų mokslinė ir literatūrinė vertė bei propaguojamos moralinės vertybės. Nuo ketvirto dešimtmečio pradžios iš Rusijos cenzūros pradėtos stumti švietėjiškos nuostatos, pradėti ypač pabrėžti politinio lojalumo ir socialinio status quo palaikymo principai. Tačiau 1828 - 1851 m. lietuviški leidiniai buvo cenzūruojami atsainiai, cenzūra nesudarė kliudžių šių leidinių leidybai. Nuo 1852 m. situacija iš esmės pasikeitė: lietuviški leidiniai, beveik visi skirti liaudžiai, imti cenzūruoti itin griežtai. Juose ne tik draudžiami bet kokie pasisakymai prieš valdžią, jos institucijas, socialinės ir religinės nesantaikos kurstymas, bet ir stengiamasi pašalinti visa tai, kas primintų buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių istorinį ir religinį atskirumą nuo Rusijos imperijos. Pradėta kištis į lietuviškus religinius raštus, naikinant jų katalikiškąjį specifiškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rusijos imperijos tautinė politika; Vilniaus cenzūros komitetas.

ENThe article analyses Russia's censorship policy towards the Lithuanian press from the beginning of the 19th century to 1865, i.e. before banning the Lithuanian press in Latin letters. There were two periods of censorship of the Lithuanian press (1804-1851 and 1852-1865). The principles of censorship differed substantially in these two periods. In the first three decades of the 19th century, when censorship was within the competence of Vilnius University, the main criteria for censorship of the Lithuanian press included their scientific and literary value as well as promoted moral virtues. From the start of the 1830s, educative aspects were removed from Russia's censorship, giving much attention to political loyalty and social status quo. However, in 1828-1851 the censorship of the Lithuanian press was not tough and posed no obstacles for publishing such publications. The situation changed substantially in 1852: the censorship of Lithuanian publications, most of them popular, was toughened. It was prohibited to publish statements criticising the government, its institutions, instigation of social and religious discord, with efforts made to remove any information that would remind of historical and religious independence of the Grand Duchy of Lithuania from the Russian Empire. They started censoring Lithuanian religious letters, destroying their Catholic peculiarities.