Bernardo Brazdžionio kūryba, 1924-1944 metai : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjama ikiegzelinė Bernardo Brazdžionio kūrybinė veikla, kuri yra įdomi, daugiabriaunė ir literatūriškai vertinga. Šis periodas pasirinktas todėl, kad būtent šiuo laikotarpiu, istorinių ir kultūrinių lūžių epochoje, formavosi poeto kūrybos savitumas. Nagrinėjama poeto kūryba suaugusiems ir vaikams, pradedant pirmosiomis publikacijomis periodinėje spaudoje (1924 m.) ir baigiant karo metais spaustuvėje pasilikusiu rinkiniu Viešpaties žingsniai (1944 m.). Į tyrinėjimų akiratį patenka ir Brazdžionio redakcinė veikla, periodikoje publikuoti literatūriniai straipsniai, kritika ir recenzijos. Ypač įdomios medžiagos tyrimui suteikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomi Brazdžionio laiškai Jonui Šimkui, kurie padėjo atskleisti teksto ir konteksto ryšį. Apibendrinant teigiama, kad apie 1930 m. kūrėjas pradeda labai aktyviai ieškoti tematikos ir stiliaus originalumo, unikalaus poezijos veido. Tai atskleidžia jo novelių ekspresionistinė tematika, stilius; naujovės poezijoje – atnaujinama kalbinė medžiaga, derinami vulgarizmai, archaizmai, tarmybės ir biblinis, liturginis žodynas, ieškoma naujų rimų, paneigiama tradicinė ritmika, eilėraščio struktūra. Brazdžionio kūrybos negalima skirti nei simbolistų, nei mistikų, nei ekspresionistų, nei egzistencialistų, nei neoromantikų ar kokiai kitai kartai. Poeto kūrybinis braižas formavosi veikiamas visų šių Nepriklausomoje Lietuvoje egzistavusių tradicijų. Ypatinga poeto sugestija padėjo jam perimti tam tikras tendencijas ir sulieti jas į organišką visumą, sukuriant naują, „brazdžionišką“ poezijos stilių.

ENThe dissertation analyses a pre-exile creative activity of Bernardas Brazdžionis that is interesting, multi-edged and valuable from a literary point of view. During a historical and cultural turning-point, the poet’s distinctive creativity features were formed. The study reviews the poet’s creative work from the first publications in the press (1924) to the collection Steps of the Lord (1944) that was left in the publishing house during the war. The research also encompasses the editing activity of Brazdžionis, i.e. literature articles, criticism and reviews that had been published in periodical press. The study was especially enriched by Brazdžionis’ letters to Jonas Šimkus kept by the Institute of Lithuanian Literature and Folklore that helped to reveal the relationship between text and context. Around 1930, the poet starts a very active search for the originality of themes and style as well as a unique poetic character. This is evident through his expressionist topics, style and poetic novelties – updated linguistic material, use of vulgarisms, archaisms, dialects and biblical, liturgical vocabulary, new rhythms and poetic structures. The creative legacy of Brazdžionis can neither be attributed to the generation of symbolists, nor mystics, expressionists, existentialists, neo-romantics or any other group. The poet’s distinctive style was influenced by all the traditions existing in independent Lithuania. His exceptional suggestion helped him to overtake certain tendencies and combine them into an organic unity creating a new Brazdžionis-like poetic style.