Šeimos narių sąvokos neapibrėžtumas baudžiamajame procese: tos pačios lyties asmenų atvejo analizė

LTAr giminystės ryšiu nesusieti tos pačios lyties asmenys, gyvenantys bendrai, baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje metu turi teisę būti laikomi šeimos nariais? Lietuvoje tos pačios lyties asmenų santykiai nėra siejami su galiojančiomis šeimos teisės normomis – viešoje erdvėje tai yra dažnos kritikos objektas. Vis dėlto, atsižvelgus į platų ir dviprasmišką šeimos narių apibrėžimą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje, a priori nėra pagrindo teigti, jog tos pačios lyties asmenys nebūtų laikomi šeimos nariais baudžiamojo proceso metu, juolab kad pagal konstitucinę dokriną, santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Nors šeimos nariai nelaikomi baudžiamojo proceso subjektais, jie dėl savo statuso įtakos procesinėms teisėms ir pareigoms gali turėti (įskaitant teisę neduoti parodymų bei pareigą nusišalinti ir t. t.), todėl svarbu konkrečiai įvardyti šeimos nariais laikytinų subjektų ratą. Be to, šeimos nario samprata baudžiamojo proceso kontekste yra svarbi ir dėl žmogaus teisių, įskaitant teisę į pagarbą šeimai, apsaugos. Straipsnyje, vadovaujantis teisės aktais bei doktrina, atskleidžiama teisinė šeimos samprata baudžiamojo proceso teisės kontekste, analizuojamos prielaidos šeimos narių teisėms ir pareigoms atsirasti. Atsižvelgus į pozityviosios teisės sąlygotus neaiškumus, aptarta nacionalinių teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje vertinami faktiniai fizinių asmenų santykiai – įvardijus šeimos santykiams būdingus požymius, pateikiama jų ir tos pačios lyties asmenų santykių dermės analizė.