Miasto w refleksji staropolskich peregrynantów nad odmiennością cywilizacyjną Europy XVIII wieku

LTSenajai Lenkijos kultūrai buvo būdingas didelis susižavėjimas miestu. Tarp daugybės šį reiškinį patvirtinančių šaltinių svarbų vaidmenį vaidina kelionių atsiminimai. XVII–XVIII a. tokie kūriniai Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) itin išpopuliarėjo. Šiame straipsnyje tiriama, kaip XVIII a. lenkų keliauninkai savo atsiminimuose vertino miesto fenomeną ir kokios priežastys vertė domėtis užsienio miestais. Remiamasi šio laikotarpio šaltinių duomenimis ir literatūra. Veiksniai, lėmę miesto kaip kultūros fenomeno reikšmę keliauninkų iš Lenkijos atsiminimuose buvo Lenkijos švietimo sistemos bruožai ir natūralus keliauninkų susižavėjimas užsienio miestais. Lenkijos mokyklose miesto erdvės idealizavimą skatino jose skaitomi kelionių dienoraščiai, žinynai, geografiniai veikalai, laikraščiai, kalendoriai, klausomi žodiniai pasakojimai. Pačių Lenkijos keliautojų domėjimasis užsienio miestais buvo vienas iš būdų pažinti užsienio šalių kitoniškumą. Vertinant Lenkijos miestus bendrame Europos kontekste galima daryti išvadą, jog Lenkijos miestai (ypač tie, kurie buvo į rytus nuo Vyslos upės) smarkiai skyrėsi nuo Vakarų Europos miestų. Skirtumus lėmė miestiečių padėties specifiškumas ATR ir šios valstybės miestų nuosmukis dėl XVII–XVIII a. sandūros politinių sukrėtimų. Todėl keliautojas iš Lenkijos, atvykęs į užsienio miestą, susidurdavo su kitokiomis realijomis. Keliautojai didelį dėmesį kreipdavo į užsienio miestų kultūrines praktikas, architektūrą, ypač detaliai aprašydavo savo gyvenamąją vietą užsienio miestuose arba dažnai lankomus objektus.