LTVakarų Europos mąstytojai Apšvietos epochoje mėgino diferencijuoti žinias apie pasaulį remdamiesi empiriniais tyrimais ir racionalumu. Jie XVIII a. skrupulingai rinko informaciją apie įvairius Europos kraštus ir žmones. Į Apšvietos filosofų dėmesio lauką pateko ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) bajorija bei politinė santvarka. Šiame straipsnyje tiriama, kaip Apšvietos filosofai vertino ATR bajoriją XVIII a. Remiamasi šio laikotarpio šaltinių duomenimis. XVIII a. Apšvietos filosofų, visų pirma enciklopedistų, laiškai byloja, jog jie traktavo ATR ir jos visuomeninį elitą kaip atskiriantį Vakarų Europą nuo Rusijos. Filosofai aiškiai įžvelgė ATR ir Rusijos imperijos bajorų sluoksnių padėties skirtumus. Tačiau jiems buvo aišku ir tai, jog ATR bajorų sluoksnio padėtis buvo kitokia nei Prancūzijoje. Didžiojoje Prancūzijos enciklopedijoje filosofai ATR bajorijos sluoksnio padėtį pristato kaip išimtinę, šis sluoksnis vertinamas kaip stiprus dėl savo glaudžių sąsajų su provincija. Tuo tarpu Prancūzijos bajorija buvo glaudžiai susijusi su valdovo rezidencija Versalyje. Apšvietėjai pozityviai vertino ATR bajorų regionines institucijas ir politinę kultūrą. Tiems Apšvietos filosofams, kuriems buvo artimos respublikoniškos idėjos, itin imponavo ATR egzistavusi bajorijos lygiateisiškumo idėja. ATR bajorijos sluoksnio išskirtinumas lyginant su situacija Vakarų Europoje sudarė prielaidas naujų federalistinių koncepcijų formavimuisi. Šiuo aspektu ATR pavyzdį akcentavo prancūzų filosofas Žanas Žakas Ruso. Anot jo, federalizmo principas turėjo tapti pagrindu būsimai ATR konstitucijai.