Szlachta inflancka w dawnej Rzeczypospolitej - grupa zintegrowana czy odrębna?

LTStraipsnyje svarstoma, ar Livonijos bajorija sugebėjo integruotis į Abiejų Tautų Respublikos (ATR) bajoriją, ar ne. Po Livonijos karo ATR atsidūrė trys skirtingos teritorijos. Kuršas tapo lėnine ATR kunigaikštyste, valdoma Ketlerių giminės. Po karų su švedais ATR kontrolėje likusioje Uždauguvės Livonijoje suformuota vaivadija. Mažo Piltenės pavieto, buvusios bažnytinės žemės bajorai (teritorija atpirkta iš Danijos) deklaravo ištikimybę asmeniškai karaliui. Tampriausiai su ATR suaugo Uždauguvio livoniečiai. Pilteniškiai bijojo, kad jų valdas gali atimti krašte sustiprėjusi katalikų bažnyčia ir veikė pagal aplinkybes, netgi buvo laikinai pasidavę Kuršo kunigaikščiui. Kuršo kunigaikštystė nuo XVIII a. vis atviriau linko prie Rusijos protektorato. Tenka konstatuoti, kad Livonijos bajorija net nesudarė vieningos grupės. Tarp Uždauguvio, Kuršo ir Piltenės bajorų egzistavo skirtumai esminiais klausimais, tokiais kaip dalyvavimas ATR politinėje sistemoje ir išpažįstamoje religijoje. Jei Livonijos vaivadijoje nuo XVII a. pabaigos pastebima intensyvi rekatalikizacija, tai Kurše ir Piltenės paviete bajorai iš esmės liko liuteronais. Kita vertus, egzistavo bendros kilmės suvokimas. Svarbūs buvo ir konfesiniai-kultūriniai skirtumai nuo likusios ATR. Jos šiauriniame pakraštyje daug dešimtmečių egzistavo trys nuo jos istorinio likimo priklausomos teritorijos, nors ir labai skirtingo statuso ir integracijos lygmens. Kiek ATR norėjo ir sugebėjo jas integruoti, turėtų būti tolesnių tyrimų objektu.