Szlachta powiatu chojnickiego w świetle spisów landratury z lat 1893-1903

LTStraipsnyje aptariama Chojnicės pavieto (Pamario vaivadija Karališkoje Prūsijoje) bajorija. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) laikais Chojnicės pavietas nesudarė atskiro administracinio vieneto. Situacija pasikeitė po Pirmojo ATR padalijimo 1772 m., kai teritorija atiteko Prūsijai. Chojnicė tapo pavieto centru. Pagal savo etninę sudėtį pavietas buvo tautų mozaika. Pavieto centras iki pat Pirmojo pasaulinio karo buvo vokiškas, dalis pavieto buvo lenkiška, didžiojoje pavieto dalyje gyveno kašubai. Prūsijos valdžia liepė vietos bajorijai prisiekti naujajam valdovui. Kas negalėjo atvykti asmeniškai, turėjo Marburgan atsiųsti pavaduotoją. Visų tada prisiekusių bajorų sąrašai publikuoti 1909 m. Vėliau valdžia reguliariai sudarinėjo vasalų sąrašus (Vasallenlisten, Vasallentabelen). Seniausiieji sudaryti 1774 ir 1776 m. (publikuoti 1911 m.). Valstybiniame archyve Bydgošče yra du stori „Vasalų tabelių“, apimančių 1837-1918 m., bloknotai, kurie ir buvo šaltinis šiam tyrimui. Straipsnyje nagrinėjami XIX a. pabaigoje Prūsijos valdžios vykdyti Chojnicės pavieto bajorų surašymai. Konstatuota, kad vokiška valdžia stengėsi padidinti vokiečių bajorų dalį, eliminuodama iš bajorų smulkiausius lenkų ir kašubų bajorus. Straipsnis papildytas informatyviomis lentelėmis (beveik pusė straipsnio apimties), parodančiomis šio pavieto bajorijos struktūrą pagal 1893 ir 1903 m. surašymų duomenis.Reikšminiai žodžiai: Amatininkas; Bajorija; Dvarininkija; Kaimas; Miestas; Prūsija; Socialinė padėtis; Šlėkta; Žemdirbys; Boyars; Craftsman; Landlords; Nobility; Prussia; Social conditions; Szlachta; Tiller; Town; Village.