Szlachta Prus Królewskich czy szlachta Rzeczypospolitej? Kilka uwag na marginesie polemik wokół indygenatu pruskiego z 1759 roku

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Szlachta Prus Królewskich czy szlachta Rzeczypospolitej? Kilka uwag na marginesie polemik wokół indygenatu pruskiego z 1759 roku
In the Book:
Szlachta : granice etniczne, wyznaniowe i cywilizacyjne / pod redakcją Tomasza Ciesielskiego, Krzysztofa Mikulskiego i Andrzeja Korytki. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2016. P. 65-86. (Szlachta i Ziemiaństwo na Ziemiach Dawnej Rzeczypospolitej)
Keywords:
LT
Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth; Lenkija ir Lietuva); Aristokratija; Bajorija; Indigenatas; Išsilavinimas; Karališkoji Prūsija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Neraštingumas; Prūsijos karalystė.
EN
Education; Illiteracy; Indygenat; Kingdom of Poland; Kingdom of Prussia; Nobility; Polish-Lithunian Commonwealth; Royal Prussia.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama Karališkosios Prūsijos bajorijos vieta Abiejų Tautų Respublikos (ATR) sudėtyje. Karališkoji Prūsija – buvusi Kryžiuočių ordino teritorija Vyslos žemupyje, po 1454-1466 m. karo perėjusi Lenkijos karalystės žinion. Teritorija gavo tam tikrą autonomijos lygmenį, t. y. jos pareigūnai turėjo būti vietinės kilmės (indygenatas). Aptariamas vienas epizodas, kai besivaržančios Augusto III dvaro grupuotės susivaidijo dėl Pamario vaivados Pavlo Mostovskio paskyrimo 1758 m. Dalis protestuojančių regiono bajorų paskelbė, kad jis nevietinis, taigi jo paskyrimas į šį postą yra senų lenkų karalių privilegijų, duotų tam kraštui, sulaužymas. Prieita iki viešų demaršų ir apsikeitimo įžeidžiančiomis brošiūromis. Straipsnio autorius nustatė, kad ypatingo prūsiškumo tarp teritorijos bajorų tikrai nesijautė, tikrų „senųjų“ giminių buvo vienetai, nuo XV a. bajorija tame krašte maišėsi ir pakito keletoje kartų, turėjo savyje lenkų, vokiečių, kašūbų ir net prūsų kraujo priemaišų. Todėl toks savo atskyrumo sureikšminimas buvo daugiau įsivaizduojamas, nei realus, nes iš esmės Karališkosios Prūsijos bajorija buvo tokia pati, kaip ir likusios ATR bajorija, gal tik skyrėsi jos struktūra (ji sudarė tik 2,5 proc. regiono gyventojų, visoje valstybėje šis procentas buvo didesnis, ypač Palenkėje ir Žemaitijoje), gal kiek didesnis buvo jų raštingumas. Jokio atskirumo, leidžiančio juos traktuoti skirtingai nuo likusios bajorų masės, nebuvo.

ISBN:
9788371819209
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/66567
Updated:
2020-05-04 20:39:18
Metrics:
Views: 3
Export: