Ekspresyvaus rašymo apie negatyvius ir pozityvius išgyvenimus poveikis depresiškumui

LTKlasikiniuose ekspresyvaus rašymo tyrimuose spontaniškai aprašomi trauminiai ar stresiniai išgyvenimai. Pastaruoju metu atsiranda studijų, kuriose ekspresyviai rašoma ir apie pozityvias patirtis, tačiau šių tyrimų rezultatai nėra vienodi. Viena iš naujausių ir kontroversiškiausių ekspresyvaus rašymo tyrimo sričių – jo poveikis depresiškumui. Tyrimo tikslas. Ištirti ekspresyvaus rašymo apie negatyvius ir pozityvius išgyvenimus poveikį depresiškumui. Metodika. Tyrime dalyvavo 110 I–II kurso Vilniaus universiteto įvairių fakultetų studentų. Depresiškumo lygiui įvertinti naudota Beck depresijos klausimyno antroji leidimo versija (BDI-II). Tyrimo dalyviai atsitiktinai suskirstyti į tris rašymo grupes – rašiusių apie negatyvius išgyvenimus, pozityvius išgyvenimus ir emociškai neutraliomis temomis. Depresiškumo lygis įvertintas prieš rašant ir po trijų savaičių. Rezultatai. Rašymas reikšmingai sumažino depresiškumo lygį. Nors depresiškumas turėjo tendenciją mažėti visais trimis rašymo atvejais, reikšmingas sumažėjimas pastebėtas tik rašant apie negatyvius išgyvenimus. Vis dėlto depresiškumo pokytis tarp rašymo grupių reikšmingai nesiskyrė. Išvados. Rašymo pobūdis turi nedidelę įtaką depresiškumo pokyčiui, tai gali priklausyti nuo kitų, su pačiu rašymu susijusių, veiksnių. [Iš leidinio]

ENIn classical expressive writing studies, participants spontaneously express traumatic or stressful events. Although the number of studies focusing on expressive writing of positive experiences is growing, the results are inconsistent. One of the newest and the most controversial studies is the impact of expressive writing on depressivity. Objective. The objective of this study is to assess the impact of writing about positive and negative experiences on depressivity. Methods. The study was conducted on 110 students of the first and second years of bachelor studies from various departments. Depressivity was assessed by the Beck Depression Inventory – Second Edition (BD-II). Participants were randomly assigned to one of the three groups based on writing content – writing about negative experiences, positive experiences and emotionally neutral themes. The level of depressivity was assessed before the writing and three weeks after it. Results. The level of depressivity was significantly reduced in three weeks after the writing intervention. Although the level of depressivity had a tendency to decrease in all writing groups, a significant difference was found only in the group writing about negative experiences. There was no significant difference in depressivity changes between all three writing groups. Conclusions. The writing content has a minimal impact on the level of depressivity changes and it might depend on the other factors that are associated with writing itself. [From the publication]