Žydų tautinės mažumos diskriminacijos patyrimas socialinių transformacijų kontekste

LTTautinių mažumų diskriminacijos patyrimas – jautrus ir Lietuvoje menkai tirtas klausimas, susijęs su ankstesniu traumų bei diskriminacijos išgyvenimu, santykiu su savo grupe ir aplinka, taip pat – Lietuvai specifinėmis socialinėmis transformacijomis, pakeitusiomis tautinių mažumų padėtį, ir žydų tautybės atstovams specifiniais holokausto, kaip didžiausios įmanomos diskriminacijos, išgyvenimais. Tyrimo tikslas. Analizuoti, kaip Lietuvoje gyvenantys žydų tautybės asmenys patiria diskriminaciją. Metodika. Atliktas pusiau struktūruotas interviu, parengtas pagal tris pradinio tyrimo etapo biografinius interviu. Jame išskirtos dalys: tautinio tapatumo patyrimas, diskriminacijos išgyvenimas, socialinės transformacijos. Kalbėtasi su 30 žydų tautybės asmenų (20–88 m.). Rezultatai ir išvados. Diskriminacija dažniau suvokiama kaip grėsmė sveikatai ar gyvybei – tai galima sieti su holokausto meto fizinės skriaudos patyrimu. Sovietiniais laikais rečiau užkliūdavęs kalbos aspektas, tačiau susidurta su užslėpta diskriminacija, dažniausiai oficialiu lygmeniu. Diskriminacija nėra bendrinama visiems – diskriminuojantieji nuvertinami, ji siejama su nežinojimu, psichinėmis problemomis. Jos nepatiriantieji tai aiškina geru lietuvių kalbos mokėjimu ir gebėjimu išvengti situacijų, kuriose diskriminacija galėtų pasireikšti.

ENEthnic discrimination is a sensitive issue, still little explored in Lithuania. This study investigates how the Jewish minority in Lithuania experiences discrimination and how that changed since World War II. Methods. Semi-structured interviews were conducted with 30 Lithuanian Jews, 20 to 88 years old, 14 male (47 %) and 16 female (53 %). Thematic analysis was applied. Results. Ethnic discrimination is mostly named as life- or health-threatening. This could be related to the experience of physical discrimination during the holocaust. Discrimination in the Soviet times is described as more deceptive, mostly at official levels. One of the coping mechanisms is the non-generalizing approach: discriminators are depreciated, it is associated to ignorance, false attitudes, mental problems. Those who do not experience discrimination, relate it to the good knowledge of Lithuanian language and the ability to avoid likely threatening situations.