Teismo sprendimo legalumas ir kalbos ribos (postmodernistinis požiūris) : disertacija

LTSiekiama atskleisti, kokį poveikį postmodernistiniai ir jiems artimi tarpsritiniai teisės, kalbos ir politinės filosofijos tyrinėjimai daro teismo sprendimo, kaip teisės taikymo ir aiškinimo, legalumo sampratai, dėmesį sutelkiant į XIX–XX a. filosofijos krizės iškeltas problemas. I-ojoje dalyje analizuojami postmodernistinių teisės ribų tyrinėjimų aspektai, išryškinamos jų sąsajos su kalbos ribų tyrinėjimais bei biopolitiniu kontekstu. Aptariami Derrida, Benjamino, Agambeno, Schmitto ir kt. autorių teisės ribų tyrinėjimai, išryškinamos bendros problemos, pabrėžiamos analogijos. II-ojoje dalyje narinėjama nusistovėjusi biopolitikos samprata ir naujausi biopolitikos tyrimai, atskleidžiama, kaip juose sprendžiami kalbos ištakų klausimai ir kokią tai turi reikšmę postmodernistinei žmogaus ir teisės sampratai, išryškinami prieštaravimai ir neišspręstos problemos biopolitiniame kontekste, pateikiama iš dalies alternatyvi žmogaus bei teismų vaidmens samprata. Čia pasiūloma viena svarbiausių darbo išvadų: postmodernistinio tvirtinimo, jog nėra esminio skirtumo tarp žmogaus ir gyvūno, negalima įrodyti, dėl ko postmodernistinių tyrimų pasekmė tėra hipotezių apie žmogų konfliktas. III-ojoje dalyje tiriama teisės apibrėžtumo idėjos kritika, jos sąsajos su liberalizmu bei šioje kritikoje dedami pagrindai analogiškai kritikai kalbiniu aspektu. Analizuojama teisės apibrėžtumo idėjos kritikos kalbiniu aspektu plėtotė, alternatyvus požiūris į teisės apibrėžtumo idėją bei jo kontekste vertinamas lietuvių autorių požiūris į teisės aiškinimą, kritikuojamas demokratinis radikalizmas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENIt is aimed at revealing what impact postmodernist and contiguous inter-field research in law, language and political philosophy have on the conception of legality of a court decision as application and interpretation of law, focusing on the problems posed by the crisis of philosophy of 19-20th century. The first part dwells on the analysis of the aspects of research of postmodernist law framework, pointing up their correlation with research of linguistic framework and biopolitical context. It deals with research of law framework by Derrida, Benjamin, Agamben, Schmitt, etc., highlights common problems and puts emphasis on analogies. The second part considers the established conception of biopolitics and latest biopolitical research, reveals the way such research treats the issues of origin of language and what meaning it has to the postmodernist conception of a man and law, highlights inconsistencies and unsolved problems in the biopolitical context and presents a partially alternative conception of the role of a man and courts. One of the main conclusions of the study is that the postmodernist proposition that there is no substantial difference between a man and animal cannot be proven, which is why the outcome of postmodernist research is nothing else but the conflict of hypotheses about a man. The third part looks into the criticism of the idea of the definite nature of law, its correlation with liberalism and the fundamentals of the criticism analogous to criticism in the linguistic aspect.