Common past, divided memories: the "Question of Vilnius" in the collective memory of the Polish minority members in Lithuania

LTStraipsnyje nagrinėjama lenkų mažumos Lietuvoje istorinė atmintis, susijusi su tarpukario Lenkijos ir Lietuvos konfliktu dėl Vilniaus. Autorė glaustai aptaria institucionalizuotos atminties ir kolektyvinės tautinės atminties skirtį, straipsnyje nagrinėdama kokybinius duomenis, 2009–2010 m. atliktus interviu su trylika lenkų mažumos Lietuvoje atstovais. Analizė atskleidžia požiūrius į tarpukario Lenkijos ir Lietuvos konfliktą dėl Vilniaus. Viena vertus, interviu liudija apie oficialios ir šeimos atminties skirtingumą, okupacijos sąvokos netinkamumą to meto įvykiams apibrėžti, būtinybę atsižvelgti į lenkų demografinę ir kultūrinę padėtį Lietuvoje, jų vietos jauseną ir prisirišimą prie Vilniaus. Kita vertus, apklaustieji save pozicionuoja, ne tik pripažindami tuo metu dominavusią lenkų kultūros padėtį Vilniaus krašte, bet ir pabrėždami politinį bei istorinį Lietuvos valstybės tęstinumą, ilgalaikį simbolinį Lietuvos ryšį su Lenkija. Negalima apibrėžti monolitinės kolektyvinės lenkų mažumos narių atminties, tačiau kai kurie įsivaizduojamos praeities aspektai artikuliuojami aiškiau, galbūt atliepiant dabarties aktualijas. Šeimos istorinis įsišaknijimas, ilgalaikis istorinis ryšys ir emocinis prisirišimas prie Lietuvos ir jos istorijos gali būti suvokiamas kaip etnocentrinio lietuvių naratyvo ginčijimo išraiška, kylanti dėl jaučiamos simbolinėd atskirties nuo to, kas turėtų grįsti Lietuvos istorijos tęstinumą.